Документ взят из кэша поисковой машины. Адрес оригинального документа : http://www.philol.msu.ru/~baltistika/dcx/baltistika-konf2013tezisy.pdf
Дата изменения: Mon Dec 16 08:52:41 2013
Дата индексирования: Fri Feb 28 14:47:43 2014
Кодировка:

. . - Tar ptautin mokslin praktin konferencija Star ptautiska zintniski praktiska konference

BALT K ALBOS IR LITER ATROS ISTORIJOJE IR DABART YJE BALTU VALODAS UN LITER ATR AS PAGTN UN MSDIENS TEZS TZES

79 2013 . , . .

2013

: . . ., . . . ( . . ) : ., . ( ) ., . ( ) ., . ( ) . . ., . . . ( . . ) . . ., . O ( . . ) . ( ) . . ., . . . ( . . ) : . . ., . . . ( . . ) . . ., . . . ( . . ) . . ., . . . ( . . ) ( ) - . . : , , , © Liet uvos edukologijos universiteto leidykla, 2013

ISBN 978-9955-20-890-7

TURINYS

.. .............................................................................................7

Irena Buckley

T A U T I NIO ID E NT I T E T O VI RA ZA I XIX-OJO A M ZIA U S L IE T U VOJE ..................................................................................................9

, , ) .........................................................................................................11

( ,

Laimut Bucien

T IKSL O (P A S KIRT I E S) NA U DINI NKA S I R OB JE KT O GA L INI NKA S S U B E NDRAT IM I: NORM INI M O YP AT U M A I .................................................................................................16

Ramnas Cicelis

A M ZINOJO S U GRZI M O M IT A S JONO M E KO FIL M E ,,PRI SI M INI M A I IS KE L I ONS L I E T U V" .................................18

: .....................19

( D A R T T A I S T ) .....................................22

...........................................................................................................28

Anzelika Gaidien

L IE T U VI KA L BOS GRIM O VE IKSM A ZOD ZI SI NONIM E IL I SE M A NT INIA I R YSIA I ...................................30

3

Jurgita Gircien

T HE CHA NGE OF T HE FORM S OF A DDRE S S IN L IT HU A NIA N L A NGU A GE .........................................................32

....................................................................34

Asta Gustaitien

L IE T U VI O IR L IE T U VOS VA I ZDI S XX A . P A B A I GOS XXI A . PRA DZIOS POPU L IA RIOJOJE VA KA R L IT E RAT ROJE ........................................................................................37

Angelika Jusko-Stekele

A U T OST E RE OT I PS LATGALIETIS L AT GA L IE SU FOL KLOR...39

Grazina Skabeikyt-Kazlauskien

L IE T U VI VA IK FOL KL ORO T E NDE NCI JOS XX A . P A B A IGOJE XXI A . PRA DZIOJE ........................................40

,

.................................................42

: ..........................47

Zydron Kolevinskien

U ZM IRST A S L I NGVIS T A S : PE T RO KRIA U CINO KA L B I NI A I, KU L T RINI A I R YSIA I ...............................................49

(M.A.)

C , ...............51

Dalia Kuizinien

T A U T I NS T A P AT YB S T RA NS FORM A CIJOS NA U JA U S IOJE L IE T U VI L I T E RAT ROJE ................................53 ( . « ») .......................................................54

4

E 1647 .: .........................................................................................58

Aurelija Mykolaityt

IS T ORI N AT M I NT I S SI U OL A I KI NJE L IE T U VI DRA M AT U RGI JOJE ................................................................................61

..........................................................................................63

Justina Petr ulionyt

L IE T U VI M IGRA NT PROZA : L IE T U VISKO T A P AT U M O ZE NKL A I K. B A RNO DVIDESIMT VIENA VERONIKA IR A . FOM INOS MES VAKAR BUVOM SALOJE.................................................66

Sigita Rackevicien, Liudmila Pogozilskaja

CE RT A IN A SPE CT S OF FORM AT ION OF CONST IT U T I ONA L ONE -WORD T E RM S I N L IT HU A NIA N A ND E NGL I SH .........................................................68 GRA M M AT ICA L IZAT ION A ND L E XICA L I ZAT I ON IN SPE E CH A CT S NOM INAT I ON: T HE CONT RA S T IVE A S PE CT ........................................................................................................70

Svetlana Polkovikova

Vilija Salien

L IE T U VI KA L BOS M OKYM O IST A KOS .....................................72

Irita Saukne

DA ZA S OKA ZIONL ISM U IE ZM E S L AT VI JA S PRE S E S T E KS T OS ....................................................................................................74

«» X I X X X ..........................................................................77

A . «JA U NO ZM OGA U S M E M U A RA I » ..................................................79

5

Inese Suhane

ID E NT I T T E PCAT M ODA S POSM : A L B E RT S B E L S U N SE RGE JS PICU GINS ...............................................................................81

Ilga Suplinska

L AT GA L E S L INGVOT ERI T ORI L S VRDNCA S L OM A L AT GA L IS T I KA S PT JU M OS ...........................................................83

« (GUDRB A) (M U B A)" , .............................................................................86

Inguna Teilne

SE M A NT IC PE CU L I A RIT IE S OF E M OT IVE WORD S I N T HE "DI CT IONA R Y OF KA L U PE SU B -DI A L E CT " ...................88

-

( )...................................................................90

ristina Vaisvalavicien

T A U T I NS T A P AT YB S KONS T RAVI M A S L I E T U VI IR L AT V I VA I K ZU R N A L U O S E (19201944) ...................................94

Gintar Vaitonyt

KA U NA S HE NRIO P A RL A ND O E IL RA SCI U OS E ..................96

Vijol Visomirskyt

M A IRONIO KA IP GE N U S LO CI VA IZDI NYS L IE T U VI E S E IS T KR YB OJE I R J. B RODS KIO LIE TU V ISKAM E DIVERTISMENTE ..........................................................................................97

Indr Zakevicien

T A P AT U M O PROB L E M A E KOKRIT IKOS IR B IORE GI ONA L I ZM O A S PE KT U ......................................................98

6

. . , ,

..
XVIII . , , - . XVXVI , , , X VIII . , . , . - , . XIX : , - , . .. , 1863 ., , .

7

.. , .. : .. , .. , .. , .. , .. , .. , .. . - . .. .. , .. . .. , .. , .. , .. . « » . , . XX . - , . , , 2008 . .. . , ; , , , , , ( ), , , ,

8

. , , ( « » 2009 2011 .., «» 2009-2013 ..) , , .. . - , , . - .

Vytauto Didziojo universitetas Kaunas, Lietuva

Irena Buckley

TAUTINIO IDENTITETO VIRAZAI XIX-OJO AMZIAUS LIETUVOJE
Tautiniai sjdziai, romantini idj plitimas XIX a. Europoje akt ualizavo nacionalinio charakterio ypat um svarst ymus. Viening model buvo sunku atrasti daznai pabrziamos skirting pozymi dominants. Lietuvoje susiformuoja dvejopa tautos bdo samprata: daukantiskoji herojin ir Liudviko Rzos lyrin. vairialyp tautin savimon XIX a. Liet uvoje remiasi kelet u tapatybs komponent. Abejoni nekelia lietuviskumas, pagrstas

9

liet uvi kalbos vartosena. Nekalbant ys liet uviskai, vadinamieji senliet uviai, prisiima pilietin valst ybs tapat um. Nuo XIX a. v idu r io v i s labiau pabrzia ma, jog t aut i n t apat yb rem ia si et nokultriniais, lingvistiniais pozymiais. Didel dalis liet uvi k ilms g y ventoj , nekalba nci liet uviskai, neat it i n ka naujj tautiskumo kriterij. Kinta poziris Lietuvos lenkus, save laikiusius skirtingais nuo Karnos lenk, pabrzusius savo liet uvisk kilm ir prieraisum LDK tradicijoms. Sulenkjusi bajorija pamazu atplsiama nuo tautos kamieno kaip svetimas elementas. Taciau tokios tautinio ,,grynumo" paieskos neatspindi tikrosios padties. Dalis bajor patys susitapatina su tautine mazuma, dalis (K. Skirmuntait, M. Riomeris, L. Giedrait yt. T. Vrublevskis ir kt.) akt yviau deklaruoja savo lenkakalb liet uviskum. Svarbiu tautins tapat ybs komponent u Liet uvoje islieka religin priklausomyb. Tautinis identitetas nra pastovus dydis. Jis gali kisti veikiamas kontakt su kitomis tautomis. Svarbiausi XIX a. Liet uvoje buvo rysiai su lenkiskja savivoka bei kultra. Tautin identitet veik ir prancziskieji kontaktai. Elitinei kultrai priimtina ir natrali atrod, anot V. Kubiliaus, XIX a. pradzioje Liet uvos mokyklose ir dvaruose vyravusi prancz klasicizmo dvasia. Lietuvoje buvo nedaug asmen, save siejusi su prancziskja tapat ybe. Glaudesni rysiai atsirasdavo dl vedyb. Prancziskieji kontaktai nesukeldavo nei provincial kompleks, nei paniekos kuklesnei Tvynei. Atvirksciai, daznai stiprino patriotin jausm ir padjo suvokti savo tautin identitet. Kosmopolitin Liet uvos diduomens laikysen atspindjo isorinio g yvenimo atributika, kultriniai poreikiai, skonio kriterijai, daznos kelions po Europ , o ne esminiai identiteto svarst ymai. Taciau ident iteto problemos lm tai, kad pra nc ziskosios kultros apraiskos patriotiskai nusiteikusiai Lietuvos sviesuomenei kartais atrod pavojingos. Formavosi stereotipinis prancz kultros, pavojingos netvirtiems jauniems Lietuvos inteligentams,

10

siekiantiems issiverzti is kaimo, vertinimas. Prancziskojo g yvenimo bdo perklimas agrarin Liet uv daug kam atrod ne tik pasisaipymo vertas, bet ir praztingas, kaip ir kitos svetimos takos.

Unipack.ru, ,

( , , , )

, , , . , . . , [ 2010: 77]. . « » (small size tradition) [Lauhakangas 2010]. . , , , « , » [ 2012: 99].

11

, , , , , «» . ( ) . [ 2001: 51], , . , . , [Krikman n 1984]. , , . . . : «... ( ) , ( condensat us . , ) , . , , ,, "» [ 2009: 132]. . . , , , , « » «» . «», , . , -

12

. , . . : ; (); . . pinigas pinig pelno ( ); . nauda pelna naudu, nabadzba dzen nabadzb ( , ); . Geld ist gern bei Geld ( ). : money begets money ( ); money gets money ( ); money would be gotten, if there were money to get it with ( , , ); money draws money ( ). , « () ». , ( ) : ntur symtu rublu, tr symtu drugu ( , ). , , , , . labk simtu draugu, nek simtu rubu ( , ); lai tev nav simts rubu, bet lai ir simts draugu ( , ); lobk symtu draugu, nakai symtu rubu ( , ). : . neturk pinig, bet turk ger draug ( , ), . kam draugi, tas bagts ( , ), . kam draugi, tys bogts ( , ).

13

, , . , , , . , : wo viel Freund sind, do ist auch Geld ( , ). , ( . «»), pars pro toto ( ) , , . , , , : Freunde sind Эber Silber und Gold ( ). draugas isbandytas uz auks brangesnis ( ). , , , they are rich who have true f riends ( , ). ( ): f riend in court is better than a penny in purse ( , ); f riend in the market is better than money in the chest ( , ). , , , , «», , , .

14

(, ), . , . , . . , () . , . , , . , . , , , .

1. 2012 . . : . / . . , . . , . . , . . - . - .: , , 2012. 232 . 2. 20 01 . / . . . . . .: , 20 01. 288 . (. . . ). 3. 2010 . . : . . 2- , . . .: , 2010. 304 .

15

4. 2009 . . : . .: «», 20 09. 270 . 5. K ri k m a nn 19 8 4 K r i km a n n A . 10 01 Fr a ge z u r lo g i s he n St r u k t u r d e r Sp r a c h w Ж r t e r/ / S e m i o t i s c h e S t ud i e n z u m Sp r i c h w Ж r t e r. S i m p le F o r m s Reconcidered I. Specia l issue of Code. Ars Semiotica. An Internationa l Journa l of Semiotics. Vol.7, 3/4 (1984). pp.387-408. 6. Lauha kangas 2010 Lauhakangas Outi. Paremiologica l correspondence and its after-t houghts. Folk lore; Sep 2010, Vol. 46. Estonian Literar y Museum and Estonian Folk lore Institute 2010. . http://w w w.fol k lore. ee/fol k lore/aut hors/louti.ht m

Lietuvos edukologijos universitetas, Vilnius, Lietuva

Laimut Bucien

TIKSLO (PASKIRTIES) NAUDININKAS IR OBJEKTO GALININKAS SU BENDRATIMI: NORMINIMO YPATUMAI
Liet uvos edukologijos universiteto Liet uvi kalbot yros ir komunikacijos katedra vykdo Valst ybins liet uvi kalbos komisijos remiam projekt ,,Lietuvi kalbos sintakss norm ir rekomendacij sant ykio su dabartine vartosena t yrimas". Projekt u siekiama atskleisti vairi sintakss reiskini norminimo raid , palyginti dabart ins bendrins liet uvi kalbos sintakss kodifikacij su realija vartosena, nustat yti ir vertinti vartosenoje f unkcionuojanci raiskos priemoni konkurencij. Remia nt is kalbi n i n k taisymais ir rekomendacijomis, norminamaisiais darbais pranesime apzvelgiama tikslo (paskirties) naud i n i n ko i r objekto ga l i n i n ko su bendrat i m i kon st r u kc ij norminimo ir kodifikavimo tradicija, norm raidos ypat umai. Dl t ikslo (pask irt ies) naudi n i n ko ar objekto gali n i n ko su bendrat i mi va rtoji mo liet uv i ka lbot yroje yra plac ia i d isk ut uota. Pir masis naudi n i n ko ju ng i n ius su bendrat imi, j varto -

16

jim t i kslo rei ksme yra nusa ks J. Jablonsk is ,,Li n ksn iuose ir pr ieli n ksn iuose". Ir vliau si konst r ukc ij vartojimas sulauk normintoj zvilgsnio. Keliamas pagrindinis klausimas: ar galima naudi n i n k su bendrat imi vartot i tok iame sa k i ny je, kur iame nra daiktavardzio, reisk ia ncio pr iemon tam t ikslui pasiekt i? J. Ba lc i kon i s tei k va r tot i t i k t a s n aud i n i n ko su b e nd rat i m i konst r ukc ijas, kur ios sakomos su daiktavardziais, reisk ia nciais pr iemon tam t ikslui pasiekt i. Tok i pozic ij palaik ir V. Bda, silydamas naudi n i n ko su bendrat imi taisyk li ng um nustat yt i t ra nsformacij bdu. V. Ambrazo nuomone, be reikalo siek iama apibrzt i, kada vienas ar k itas daiktavardis gali, o kada negali reikst i nag io ar pr iemons. Is kalbinink svarstym ir taisym matyti, kad nustatyti ribas tarp tikslo (paskirties) naudininko ir objekto galininko su bendratimi jungini reiksmi nra lengva. Is esms sutariama, kad naudininko konstrukcija su bendratimi reiskia tam tikro daikto, kaip bendraties veiksmo atlikjo ar rankio, paskirt, tam tikrais atvejais bendraties veiksmo viet ar laik. Praplt us J. Balcikonio priemons supratim , siandien sutinkama, kad naudininko vartojimo norma nra tokia griezta ir kad vis su abstrakcios reiksms daiktavardziais pavartot naudi n i n k taisyt i nereikia (,,Kalbos patarimai" S1). Daugiausiai sunkum kyla norint apibrzti, kada vienas ar kitas daiktavardis gali reiksti nag ar priemon (vartojamas naudininkas), o kurie daiktavardziai negali (vartojamas galininkas). Taigi skirtingi vertinimai, vairios diskusijos ir rekomendacijos rodo, kad naudininko ir galininko su bendratimi taisyklingo vartojimo kriterijai ligi siol nra aisks ir aptariamj konstrukcij norminimo problema neissprsta.

17

Vytauto Didziojo universitetas Kaunas, Lietuva

Ramnas Cicelis

AMZINOJO SUGRZIMO MITAS JONO MEKO FILME ,,PRISIMINIMAI IS KELIONS LIETUV"
Pranesime mito kritikos metodologiniu pagrindu (remiantis Mircea Eliade teiginiais apie archetipo kartot kaip sugrzim) analizuojamas 1972 metais Jono Meko sukurtas filmas ,,Prisiminimai is kelions Liet uv". Siame kriny je uzfiksuoti kadrai, nufilmuoti pirmojo Jono Meko apsilankymo soviet okupuotoje Liet uvoje met u. Pag r i nd i n i s dmesys pra nesi me tel k ia ma s J. Meko kaip sugrztanciojo patirties unikalumo ir galimos kartots sant ykius. Pat irt ies unikalumas pranesime trakt uojamas kaip uzmarsties slyga, o kartot kaip sureiksminimo (vienkart lankyta vieta ar isgyventas vykis yra nereiksmingas, greitai pamirstamas) ir amzinumo priezastis. Amzinasis sugrzimas Lietuv ir kognityviniame, ir pragmatiniame lygmenyje rodomas kaip chronotopas: J. Mekas vyksta gimt uosius Birzus, ten sutinka savo artimuosius narat yvusis pasakojimas konstruojamas pagal chronologinio laiko eig ir erdvs kitim filmuojanciajam keliaujant Liet uvoje. Filmo montazo procesas ir rezultatas tai dar vienas sugrzimo lygmuo, btent jame ir suformuojamas pasakojimas is, regis, padrik vaizd, sukuriama vizualioji stilistika kaip kartots raiskos instrumentas. Filmo ,,Prisiminimai is kelions Liet uv" analizs literatrinis kontekstas J. Meko poezijos rinkinys ,,Semeniski idils". Verbaliniuose tekst uose kalbant ysis prabyla taip, lyg niekad nebt paliks gimtj viet. J. Meko isjimas ir grzimas Liet uv analizuojamas biblinio ,,snaus palaidno" archetipo kontekste.

18

Pranesime taip pat kalbama apie J. Meko pozir po 40 met tuometin savo sugrzim. Pranesimo pabaigoje apibendrinama, kad J. Mekas ir mintame filme, ir kitoje savo kryboje bei jos komentaruose patvirtina, kad amzinasis sugrzimas yra atsakomybs uz save ir kit pagrindas, nuo savo vaikysts, jos aplinkos pabgti ne ma noma na ma i i nter na l i z uoja m i pi r ma isia is g y ven i mo metais. Siuo poziriu, vaikysts archetipas J. Meko kryboje yra viena universaliausi kategorij. Filmo ,,Prisiminimai is kelions Liet uv" ir poezijos rinkinio ,,Semeniski idils" autoriaus praeitis tai ateities projekcija. Sugrzimo momente skleidziasi J. Meko isg yvenamas svent ybs laikas: praeitis slygoja dabart, kuri nulemia ateit. Neissizadjs praeities egzilas gauna teis moralin ir psichin vient isum J. Mekas tampa zmog umi, galinciu papasakoti vientis savo praeities istorij , kurios dirbtinai neracionalizuoja, sukurdamas ypating empatisko zirovo sant ykio su vizualiuoju tekst u galimyb, kuri realizuojama emocij, nuotaik raiskos plane. J. Meko avangardas tai grzimas paci pradzi pradzi , kuri modernybs zmog us yra pamirss ir nuslopins savy je, nes yra draskomas vidini priestaravim.

. ,

:
, ,

19

- , . , - . , , , , , . , , , , . , , (). , . , . , , -

20

, . , , , . , , , , . , , . « ». : Visciukus rudeni skaiciuoja / ; Ylos maise nepasl psi / ; Ant vagies ir kepur dega/ ; Pagal Jon ir kepur/ ; Septynis kartus atmatuok, o astunt pjauk / , ; K passi, t ir pjausi / , ; Ne kask dobs kitam, pats gal kliti / , ; Darbas ne vilkas misk ne pabgs / - ; .. - « » - Varna varnai akies nekerta / ; Saukstas deguto ir statin medaus sugadins / .. 14 , .

21

« » ,

( DART TAIST) , - (), , . -, , Y Z, , taist krbas no kartona ( ), Y (krbas) Z (kartons) . « «» , - » [ 1985: 116]. - , - . , Y (krbas) Z (kartons). , , , . dart, , , , -

22

alus () vns (): dart vnu no vnogm ( ), dart alu no apiem ( ). -, Y, , , taist izbrntu mi ( ). , « », ( ). , Y1 (mierga seja) Y ( ). dart, : dart kdu laimg u ( - ). -, : dart nez ko ( ), visu iespjamo ( ). , , , dart sliktu ( ), labu (), ko nelikumgu ( ), mubas (). , , , ( ) [ 2011: 34]. . , , taist. . , , :

23

(dart1, taist1) ; - (dart2, taist2) ; - (dart3) , , . , , « , ( ), » [ 2001: 12-13]. , , , , (). (taist, dart). , , . , : : taist, dart, veikt ( ). , , , -

24

, . . , (taist1 taist2; dart1 dart2) . « » (taist biezpienu ( ) taist frizru ( ); dart alu ( ) dart dartju ( , Darbs dara dartju )). , , taist1 (, taist brokastis ( ) taist mahinciju ( )). , (taist1) . dar t1 . (taist2) (taist lielas acis ( )). dart2 - (« »),

25

(, dart cilvku veselgu ( ) dart cilvku laimgu ( )). - - -. , / -. , dart , ( : dart1 dart2), ( dart2) . dart1, , dart2 dart3. dart2 . -. ( dart3, , ko dart? ( ?), dart t ( )). , dart3. , - : , «»-«»-«». , , dart nesstbas (, ), savu (), labu (), prieku ().

26

, dar t : dart1 dart2 dart3. , , , . , , : , , ; , , , , , . «» , , , , , . dart taist :

27

1. .. [ ] / .. // . . 1. ., 20 01. . 4-13. UR L: ht tp://www.phi lolog y.r u/ling uistics1/ bonda rko- 01. ht m, 9 2013 ., 2. . . / a ll/whole : . ... . . : 10.02.20; 1987 / .. . ., 1987. 3. .. have a ta lk []: «03110 0.62 » / .. . ., 2011

IH Riga Satva ( ), .,

, , , . , , . , . , , -

28

. . . , . , . c : , , . , Rgas Amat niecbas vidusskola ( ) , , , , , . , . . . . -, , , , , . -, : , , , . : , ,

29

.. -, . . . . , , .

1. ., . . . , Retori ka, 20 05/ 2. .. , . .: Ba ltisti kos centrai ir Lietuva: Ba ltisti ka pasau lio kontekste.-Vilnius, LEU,2013 c.124

Lietuvi kalbos institutas Vilnius, Lietuva

Anzelika Gaidien

LIETUVI KALBOS GRIMO VEIKSMAZODZI SINONIM EILI SEMANTINIAI RYSIAI
Liet uvi kalbot yroje veiksmazodziui skiriama nemazai dmesio. Kaip centrin ir daugiareiksm kalbos dalis, jis tiriamas vairiais aspektais ir metodais, taciau leksini semantini grupi atzvilgiu issami t yrim dar trksta. Pastaraisiais desimtmeciais nemazai kalbama apie veiksmazodzi leksines semantines grupes (musimo veiksmazodzius yra t yrusi A. Pribusauskait (1981), bsenos L. Servait (1984), slinkties R. Marcinkevicien (1990),

30

intelektins veiklos J. Jakelait yt (1990) ir kt.), bet iki siol nra visiskai aisku, kokias leksines semantines grupes ir pogrupius galt bti skirstomi liet uvi kalbos veiksmazodziai ir kiek t grupi ir pogrupi galt bti liet uvi kalboje1. Sio tyrimo pamatu buvo nusprsta pasirinkti dar netirt veiksmazodzi semantin grup grimo veiksmazodzius, kuri tyrimas t urt papildyti liet uvi kalbos leksini semantini grupi srit naujais duomenimis. Medziaga tyrimui rinkta is elektroninio ,,Lietuvi kalbos zodyno" varianto (t. IXX, 19412002; elektroninis variantas 2005 m., at naujinta versija 2008 m. www.lkz.lt, vyr. redaktor Gertrda Naktinien). Sis zodynas t yrimui pasirinktas dl savo leksikos t urting umo: j buvo dedama daug zodzi, paimt is gyvosios kalbos, seniausi lietuvi kalbos rasto paminkl, svarbiausi zodyn, tautosakos rinkini ir kit saltini. Is viso is zodyno isrinkta apie 150 leksini vienet, priklausanci mintai semantinei grupei. Svarbu pabrzti, kad pranesimo pagrindiniu aspekt u laikytinas ne tik grimo veiksmazodzi semantins grups vidins struktros t yrimas, bet ir veiksmazodzi, einanci t grup, sinonim pozymi ir rysi t yrimas. Sinonimai populiari leksins semantikos problema kalbot yroje vis dar kelianti nemazai diskusij dl sinonim svokos supratimo, sinonim nustat ymo, klasifikacijos, eili sudarymo ir kt. Paprastai sinonimais laikomi art imos ar tapacios reiksms zodziai. Taciau zodzi reiksms artimumo ar tapat umo svoka gana reliat yvi tai, kas vieniems atrodo artima ar panasu, kitiems gali atrodyti visai neartima ar nepanasu. domu, kokie semantiniai pozymiai zodzi reiksmes priart ina ar at itolina? Kodl ir kokiais bdais liet uvi kalboje atsiranda sinonim? Kitaip sakant, kada tikrovei vardinti nebe1

Pavyzdziui, angl kalboje yra nuosekli veiksmazodzi semantini gr upi klasifikacij (Levin B. English verb classes and alternations: a preliminary investigation. The University of Chicago Press, 1993).

31

uztenka t urim zodzi inventoriaus? pateikt us probleminius klausimus bus pabandyta atsakyti remiantis isanalizuota grimo veiksmazodzi semantins grups medziaga.

Lietuvos edukologijos universitetas Vilnius, Lietuva

Jurgita Gircien

THE CHANGE OF THE FORMS OF ADDRESS IN LITHUANIAN LANGUAGE
The presentat ion disc usses t he cha nge of t he forms of address in the public spoken use of Lithuanian in 1960 2010. The presentation is based on a qualitative analysis of speech of 202 speakers, varied in age and representing both genders, that took part in 17 television programs of various topics with dominating spontaneous speech and varying degree of formalit y. The sample was constructed from the material available in the retrospective spoken media corpus, build within the project "Lithuanian Language: Ideals, Ideologies and Shift of Identit y". The characteristic feat ure of the Soviet period (19611987) is exceptionally formal ways of naming of the addressee, based on so-called polite plural Js (). They can be summarised under the standardised formula representing formal communication, which during that period was the only allowed way of address in the public discourse: ( first name / comrade / communist / position) + last name. The most common formula for the indirect address was first name + last name, for the direct address: comrade + last name. The transitional period (1988 1992) saw a confrontation between the relict very formal ways of address (comrade + l a st name) and new to the public discourse informal address by the first name,

32

thus a mix of two different ways of speaking. Although the public discourse was still dominated by polite plural forms of address (Js / ), formal ways of naming based on the l a st name, which was the only possible choice during the Soviet period, met competition from informal ways of naming based on the first name. It all sig nals the t urn towards informalit y in the naming of the addressee. During this period new forms of address are becoming more common, like gerbiamasis (the honorable); there are also single uses of ponas (Sir). Dialogue and direct ways of addressing are becoming more common: they are used not only by host shows and experts like in the Soviet times, but also by other program guests, "ordinary" people. A new feat ure of this period is the choice of the naming according to the sociodemographic characteristics and sit uational role differences of interlocutors. Therefore, the two most common formulas of address of different formalit y in this period are: ( first name / comrade / honourable / Sir / position) + l a st name and (honourable / Sir) + first name. The characteristic of the public spoken discourse of the present period (1993 2011) is even more dramat ic shift towards informalit y; informal sing ular forms of address (tu / ), sig nalling contact strategy of politeness, are becoming widespread. Another distinctive feature is numerous usage of the traditional Lithuanian address ponas (Sir). This period could be summarized in three formulas of different formalit y: ( first name / Sir / honourable / formal position) + l a st name [plural f. Js / ], (Sir / honourable / dear) + first name [plural f. Js / ], (dear) + first name [sing ular f. tu / ]. The period is marked by more diverse, more familiar expressions of informalit y: address by bare first name and the element dear become common. Polylog ue and exceptional variet y mark this period; the choice of naming is determined by the t ype of the program, sociodemographic characteristics and sit uational roles of interlocutors.

33

,

,

« » [, 1998]. (, ), , , , , -, [, 2007]. , «- », . , «» «» , , ( ) . , , , / draugyst, draugauti, draugas, prietelis , / priesininkas, priesas.

34

, , . «» , : « » , ; « », « » ; « » ( ) ; «, » , ; « » , . « ». «» , : « » ; « » ; « » , , . , - . , . ,

35

. , , , , . : - ; , , - () , «» «» ( ), ( ). «» «», : Senas tavorscius geresnis uz du naujus ( ), simtas () vienas (). , , , , angelas (), velnias (), ragana (). . « » , , . «» «» - , - . ; .

36

.

1. .. / . .. . .: . .. , 1998. - 896 . 2. .. : / .. . : , 20 07. 408 .

Vytauto Didziojo universitetas Kaunas, Lietuva

Asta Gustaitien

LIETUVIO IR LIETUVOS VAIZDIS XX A. PABAIGOS XXI A. PRADZIOS POPULIARIJOJE VAKAR LITERATROJE
Pastaraisiais metais liet uvi literatrologijoje ypac sustiprjo komparat y vist i n iai t yrimai, kuriuose a nalizuojamos Liet uvos bei liet uvi vaizdavimo kit sali literatrose strategijos, keliami probleminiai klausimai apie tai, koks liet uvio vaizdis iskyla ir kaip jis kinta tose literatrose. 2012 metais pasirod profesoriaus Algio Kaldos monografija "Mit ir poezijos zem: Liet uva lenk literatroje", kurioje issamiai diachroniniu bdu vaizduojama, kaip kinta Lietuvos ir liet uvio vaizdavimas lenk literatroje nuo XVIII, XIX a. iki pat si dien, Nijol Vaiciulnait-Kaselionien 2011 metais isleistoje monografijoje ,,Liet uvos vaizdis prancz literatroje: vienos barbarybs istorija" t yrinjo liet uvio vaizd prancz literatroje, literatrologai Sigut Radzevicien, Silves-

37

tras Gaizinas savo straipsniuose ir monografijose nuolat iesko, ka ip va i zduoja mas l iet uv is, Liet uva ska ndi nav l iterat rose. Tokio pobdzio t yrimai yra doms t iek sociokult ri n iu, t iek literatrologiniu poziriu. domu, kaip Liet uva, liet uviai, j mst y mo bdas, kasdienybs realijos, g y ven imo st ilius, buit is ir apli n ka men iskai t yr i njami, kok i pavidal g y ja Vakar literat rose, su kur iomis geriausiai susipazstama is vertim. Siam pranesimui pasirinkta t yr i nt i populiar ioji literat ra dl to, kad joje atsispi ndi nt is liet uvio bei Liet uvos vaizdis sismon i namas bei reflekt uojamas diskusijose, ku lt r i nje spaudoje pac i ska it ytoj daug g reiciau ir st ipr iau nei pasirodzius elit i ns literat ros kr i n iams. Pav yzdziui, JAV 2001 metais pasirodzius Jonat ha no Fra n zeno roma nui apie liet uvius ,,T he Correct ions" (,,Pataisos"), kur iame liet uviai vaizduojami kaip it i n skurdziai g y vena nt ys, net valga nt ys ark lien , pat i Liet uva pr ilyg i nama t urg ui ir i nter nete zy mima lit hua n ia.com, Liet uvoje apie s roma n , taip pat apie jame vaizduojam liet uvi bei Liet uvos vaizd, uzvir diskusijos ne t ik kult r i nje spaudoje, bet taip pat tar p paprast zmon i , apie tai kalbjo ir polit ikai, ir soc iologai, susir pi n Liet uvos vaizdziu uzsieny je. Sio pranesimo tikslas pat yrinti, kaip populiariosios literatros vertimuose atsispindi Liet uva ir liet uviai, koks subjekto sa nt yk is su l iet uv i bei lat v i taut ybs vei kja is. Ty r i nji mo saltiniai XX a. II pusje XXI a. pradzioje pasirod kriniai: Tess Geritssen romanas "Donoras", HerbjЬrg Wassmo romanas "Stiklin pieno", Karin Alvtegen ir kt. Tyrimui naudojami komparat yvistinis ir analitinis metodai; pasitelkiamos literatrolog Alg io Ka ldos, Nijols Kasel ion iens, Sig uts Rad zev ic iens, Silvestro Gaizino, Vytauto Kubiliaus teorins zvalgos.

38

Angelika Jusko-Stekele

Rzeknes Augstskola Rzekne, Latvija

AUTOSTEREOTIPS LATGALIETIS LATGALIESU FOLKLOR
Folklora ts tradicionlaj izprat n pauz tautas, et niskas vai kdas citas grupas ilgk laik veidojusos prieksstat us par pasauli, ts vrtbm. Btisku viet u saj prieksstat u sistm ieem attiecgs grupas identittes jautjumi, kas atkljas gan attieksm pret citm grupm un to kultru, gan dazds pasidentifikcijas izpausms. Attieksmi pret citm (et niskm, reliiskm u.c.) grupm folklor pauz t.s. heterostereotipi, savukrt pasrakst urojums atkljas autostereotipos. Nereti tie ir grti identificjumi, jo neatkljas ties veid pasrakst urojum. Tomr pastv virk ne pamienu, k folklor iespjams noteikt samr noturgos prieksstat us pasiem par sevi. Latgaliesu folklor autostereotipa latgalietis izprat nei svargi gan valodas, gan ar akcionli kritriji. Grupas prieksstat us par sevi, savu viet u lielk kopien uzskatmi apliecina t.s. endoet nonmi grupas pasapzmjumi, kas ataino prieksstat us par enzi, radniecbu u.c. et nisks identittes veidosans procesiem. Akcionlie kodi spilgti atkljas folkloras naratvos, kur iespjams sizetiski izsekot stereotipa latgalietis atklsmei darbb. Viens no sdiem veidiem ir savas grupas prstv ju tlojums kop ar citas grupas prstv jiem. Visbiezk latgaliesu folklor latgalietis tlots saskar ar ebrejiem, krieviem un cigniem. Savai grupai piemtoss pasbas atkljas gan tiesos rakst urojumos, gan pretstatot ts citm grupm. Prsvar `svesajos' tiek pamantas ts pasbas, kas nav rakst urgas pasiem. T, piemram, ja ebreji ir bagti un skopi, tad latgaliesi nabadzgi un devgi. Ja cigni ir slinki un

39

klaiotji, tad latgaliesi cakli un t uras pie sava zemes gabalia. Ja ebrejiem rakst urga et nisk solidaritte, tad latgaliesiem ts kdreiz pietrkst. Autostereot ipa latgalietis izprat n bt isk i ir ga n sat urisk ie, gan emocionlie stereotipa aspekti. Autostereotipa saturu veido ts pazmes, kas raksturo latgalieti darbb un kontatos ar citiem etnosiem, savukrt attieksme pret svesajiem pards atkarb no modalitts, kd tlota komunikcija. Sevisi nozmgas latgaliesa pasatklsm ir komisk, neitrl, noraidos un asimiljos modalittes, kas pamatos atkljas k pamatnostju pret `sveso' etnosu, kas vairum gadjumu nav viendabga vienas un ts pasas saturisks konstantes atkarb no konteksta var tikt atsirgi novrttas. Autostereotips latgalietis ldzgi k etniskie stereotipi kopum uzskatmi ilustr galvens stereotipizcijas funkcijas. Ideoloizjos funkcija izpauzas k 'savas' (latgaliesu) etnisks grupas ideoloijas veidosana un aizsargsana, k ar savas uzvedbas attaisnosana attiecb pret citm etniskm grupm. Identificjos funkcija atklj latgaliesu centienus uzturt pozitvu piederbas identitti 'savai' etniskajai grupai. Stingra 'savjo' un 'sveso' nosirsana apvieno 'savjos' un novrs uzmanbu no ieksjm prerunm.

Grazina Skabeikyt-Kazlauskien
Vytauto Didziojo universitetas Kaunas, Lietuva

LIETUVI VAIK FOLKLORO TENDENCIJOS XX A. PABAIGOJE XXI A. PRADZIOJE
Dabart i n iame liet uvi vaik folk lore vienodomis teismis gyvuoja ir neatmenam laik kilms, ir vos keli desimtmeci kryba. Pagrindin dal sudaro paci vaik kriniai. Atskir zan-

40

r repert uaras yra papildomas skoliniais is suaug usij folkloro, taciau perimti kriniai gali bti siek tiek perdirbami. Nauja tendencija raiskos ir sklaidos form vairov. Isliko zanr, kurie f unkcionuoja tik sakytine forma (erzinimai, skaiciuots). Vis dlto didziuma folkloro g yvuoja keliais pavidalais. Susiformav us inter net iniam folklor ui, greta prast ins formos kr ini atsirado elektronini var ia nt , pir m iausia rasyt ini , i lga i n iu i papi ldy t v i z ua l i nm is i l iust rac ijom is a r g ijusi videoklip form. Pa lyg i nt i ne d idel da l s uda r o i s t rad ic i n io fol k lor o paveldt i kr i n ia i. Per i ma m i ne tek st a i, o pa sau l io suvok i mo i r savo sa nt yk i su juo nust at y mo model ia i. Mat y t i, kad pa sau l va i ka i siva i zduoja esa nt dua l i st i n daug iau ma ziau pa zs t a m t i k rov iskj i r m it i n , gld i nt u z rac iona laus pa zi n i mo r i b . D m e s y s p a s t a r a j a m p a s a u l i u i l m i s s a u g o t g y v r y s su m it i n t i k rovs pat y r i m per tei k ia nc iu t rad ic i ns k u lt ros pa l i k imu: mitolog i nmis sa k mmis, t i kjima is, burta is. Gel min ia me mok sleiv i fol k loro lyg meny je ne v ienu at ve ju ga l i ma apt i kt i a rc het ipi nes st r u kt ras. Ypat i ngos sva rbos i n ic iac ijos r it ua lo a rc het ipa s. Gretinant su tradiciniu liet uvi folkloru, nemanoma nepastebt i dest r ukt y vij prad , ypac issk iria nt mirt ies mot y v , sust iprji mo tendenc ijos. Mir t is kel ia siaub siur pse, da ly je sa k m iskj pasa koji m , jos a lsav i mas jaucia mas bur t uose ir meils istorijose, drastiskais jos siautjimo vaizdais grsti siaubarast ukai, mirtis zeng usi ir vaik anekdot us. Visais laikais vaik folklore isskirtin viet t urjo komiskoji pasaulio traktavimo tendencija. Dabartiniame akis krenta padidintas dmesys kno apaciai, juokinama analiniais ir seksualiniais vaizdiniais pastebimas komizmo rysys su karnavaline g rotesk i n io l iaudies juoko t radic ija. Vy resn io a mziaus vai kai valdo parodijavimo men.

41

Lyginant su tradiciniu, XX a. pabaigos XXI a. pradzios liet uvi vaik folkloras yra tarptautiskesnis. Tuo laikotarpiu, kai Lietuva priklaus Soviet Sjungai, lietuvi vaik folkloras patyr stipri rus folkloro tak. Net trys zanrai siurps, siaubarast ukai ir rasytins meils istorijos yra perimti is rus moksleivi. Tarptautiski ir nemaza dalis vaik anekdot, bet reikia pripazinti, kad keiciantis vaik kartoms, sovietinis sio zanro palikimas eina uzmarst. Pastaruoju met u stiprja anglakalbio folkloro taka, y pac pasiek ia mo per i nter net. Nac iona l i n iu pozir iu pats saviciausias yra erzinim zanras.

, , ,

, , . , ,,(saugoti) kaip savo akies vyzd" ,,labai saugot i, globot i k", , «( ) ». () ,,(saugoti) kaip savo ak" (. : ( ) ) ,,(saugoti) kaip ak kaktoje"(.: ( ) ). ,

42

. , , . , ,,вkaltn nuo galvos rauti" (. .: ) ,,labaiskriausti" (.: ) вkaltnas (. . , . koltun) , , ,, вciuprynas susikibti" (. .: ) ,,susipesti" () вciupryna (. . , . czupryna). ,,isвskros verstis" ,,labai nori keisti paziras, taut yb, sitikinimus" (. .: (-.) , , ) в skr (. . skura, . ). , , siela, . (, « », .. ) .. вdsia. , (. . ,,ngyvos вdsios" . « »; . ,,viena вdsia" . « »; . ,,gatavas вdsi atiduoti" . « »; . ,,su в dsia" . « »; . ,,kaip вdsia be vietos" . « »; . ,,ne prie вdsios" . « »; . ,,su в dsia ir knu" . « » ..). , : ,,вdsia kakle"(. « »), в ,, dsia nesti rankoje"(. « ») « »; ,,в dsi taisyti"(.

43

« ») «»; ,,ant tuscios вdsios"(. « ») « »;,,z ydo в d sia"( . « ») «, » ., .. . , . . (. siela): ,,sielos gilumoje" (« » (.); ,,iki sielos gelmi" (« » ( .); ,,visa siela" (« » ( .), « » (.); ,,siel atiduoti Dievui" (« » (.), « » (.); ,,siel atiduoti Viespaciui" (« » (.); ,,siel atverti" (« » (.); ,,siel sti" (« » (.); ,,siel susukti" (« » (.); ,, siel smigti" (« () » (.); ,,knu ir siela" (« » (.); ,, siel pazirti" (« » (.); ,,angelo siela" (« » (.) - 12 . , , , . , (.: sirdis). « », « ». , « » (. ,,sird skauda") , . « » , .. ,,sird skauda" (« »). , .. « () » .

44

, , , : « » (. ,,sirdis aptekjo (apjo) krauju (kraujais)"); « » (. ,,sirdis plysta"); « ( ) / » (. ,,sirdies klyksmas"); « ( ) » (. ,,sird skauda"); « ( ); « ()» (. ,,sird draskyti"); « » (. ,,sird maudzia"); « » (. ,,sird spaudzia"); « » (. ,,sirdis verda"),« » (. ,,is sirdies isplsti"), « /» (. ,,sird sum"), ., , , , . , , , - , , (,,sirdis iskryto (ispuol)"(. « ») . , ,,sirdis lzta"(. « ») . ( ), ,,sird persti" (. « ») . , , ,,sird skauda" (. « ») . ..). (« » (.: ,,gera sirdimi"), « / » (.: ,, sird dti (dtis)"), « » (.: ,,erdv (placi) sird turti", ,,placios sirdies"), « ( ) », « » (.: ,,gryna sirdimi, atlapos sirdies"), « » (.: ,,atvira sirdimi (atviros sirdies") .. , , , , , -

45

, , , , . , () «» / «» . .: . 1. ( ); 2. . , , , , ; 3. . -., ; 4. , , ; 5. : , [, 1989]. .: Sirdis 1. centrinis kraujo varomas organas kne; (. ); 2. cent ras, svarbiausiasorganas; ( . , ); 3. siela, jausmas; (. , ); 4. zr. serdis medzio kamieno vidurys; varpo kankalas; vidurys, pagrindas, centras); ( . - ; ; , , ) [Kruopas, 1972]. .: 1. , , ; 2. , ; 3. . -., ; 4. ( ); 5. : , , [, 1989]. .: Siela - 1. vidinis psichinis zmogaus pasaulis, jo smon, protavimas; ( . , , ); 2. jausmas, uzsidegimas; ( . , ); 3. religijoje sivaizduojama bekn btyb, nemirstanti zmogaus dalis, dvasia; ( . , , ); 4. kvpjas; zymiausia

46

a s m e n y b . ( . , ) [Kruopas, 1972]. , / , , .

1. .. . . - SaarbrЭcken:LAPLA MBERT, 2013.. 2. .. . .: , 1989. 3. Pau lauskas J. Lietuv i ka lbos frazeologijos zody nas. - K., 1977. 4. K ruopas J. (atsa k. reda ktorius) Dabar tins lietuv i ka lbos zody nas. V., 1972.

. ,

:
. . , , .

47

.-. . XXI . . , . , , . . , . . , , , . , . , . , . . , , . . . «». -

48

. . , , . , .

Lietuvos edukologijos universitetas Vilnius, Lietuva

Zydron Kolevinskien

UZMIRSTAS LINGVISTAS: PETRO KRIAUCINO KALBINIAI, KULTRINIAI RYSIAI
Pranesime trumpai pristatomas Petro Kriaucino (1850 1916) gyvenimas, jo kalbiniai, kultriniai rysiai su zymiausiais XIX a. pabaigos XX amziaus pradzios lingvistais ir filologais F. de Sosiru, J. Boduenu de Kurten, J. Mikkola, F. Fortunatovu, A. Aleksandrovu, A. Leskynu, J. Endzelynu, K. Jauniumi, J. Jablonskiu ir kt. P. Kriaucinas, gims 1850 m. rugsjo 16 d. Vilkaviskio rajone, moksi Marijampols gimnazijoje, 18671880 m. st udijavo Petrapilio dvasinje akademijoje. Cia susipazino su K. Jauniumi ir S. Gimzausku, kurie t urjo takos jo tolesnei veiklai. Vliau dar met us moksi Varsuvos universitete. 1881 m. islaiks egzaminus ir gavs mokytojo diplom , pradjo dirbti Marijampols gimnazijoje lot yn kalbos mokytoju. Taip prasidjo nasiausias ir svarbiausias jo veiklos periodas. P. Kriaucino namai Ploksciuose (Saki raj.) tapo Europos kalbinink, t yrinjanci liet uvi kalb , traukos centru, lit uanistikos zidiniu. 1897 spalio 24 d. Peterburge

49

P. Kriaucinas skaito referat ,,Mitologins istraukos apie ug n, va nden ir vles", kvieciamas reng t i pra nesim 1904 m. t urjusiam vykti visos Europos ,,slavot yros atstov suvaziavime". Prasidjus karui, 1915 m. rugpjcio mn. kart u su Marijampols gimnazijos kolekt yvu pasitrauk Rusijos gilum. Mir 1916 m. sausio 20 d. Rusijoje, Jaroslavly je. Ten ir palaidotas. Palaidojimo vieta neislikusi. P. Kriaucino mokslini ir literat rini darb islikusios t ik f rag ment i ns pastabos, uzrasai, pavien iai tekstai. Jis vis g yvenim rin ko medziag liet uvi kalbos zody nui, ras liet uvi ka lbos g ra mat i k , r us ka lba isleido lot y n ka lbos si nta k s, sudar liet uvi kalbos ir literat ros program (1913 1914 m.), pareng graik kalbos mokymo program , rinko lietuvi liaudies dai nas. Mokjs lot y n , graik , lat vi , r us , len k , P. Kriaucinas vert V. Hugo, F. Silerio, A. Puskino, G. Derzavino ir kt. poezijos kr i n ius. Mar ija mpols P. K r iauci no v iesosios bib liotekos archyve saugomos k nygos is asmenins P. Kriaucino bibliotekos A. Sleic herio ,,Indogerma n kalb lyg i namosios gramatikos apybraizos" 1-oji dalis, isleista 1861 m. Veimare, A. Vaniceko, K. Kopino, G. F. Hentzbergo veikalai, zody nai, kur pat ies P. Kriaucino ran ka pazymt i komentarai, atlikt i pat ikslinant ys rasai vairiomis kalbomis. P. Kriaucino kalbinius ir kultrinius rysius issamiai pristato jo zmonos Zofijos Zaleskaits-Kriauciniens (1846 1912) korespondencija.

50

/ Institut fЭr Baltistik / UniversitДt Greifswald

(M.A.)

C ,
« »? ? , . , , . 2011 ., 84,1 % 14,8 % (1,1% ). (6,6 %), (5,8 %). , , . , . , ( « » ).

51

, ( ), . , , , , . , . matched-guise, - , . ( , ) . . , , , .

52

Vytauto Didziojo universitetas Kaunas, Lietuva

Dalia Kuizinien

TAUTINS TAPATYBS TRANSFORMACIJOS NAUJAUSIOJE LIETUVI LITERATROJE
Tautins tapat ybs klausimas egzily je g yvenanciam krjui yra akt ualus bet kuriuo met u, kai reikia vardinti savj sant yk su tradicija bei vakarietiskja kultra. Sandra su svetimomis patirtimis, globalizacijos bei g yvenamojo meto isskiais liet uvi literat roje gauna gana raiskias formas. Daugely je literat ros tekst jos virsta visiems suprantamais stereotipais, supaprastintos universalios kalbos modeliais. Per paskutiniuosius 10 met yra parasyta itin daug prozos tekst, kuriuose atsispindi egzilio patirt ys. Tai gana marga ir zanriniu bei tematiniu poziriu vairi literatra, taciau joje issakytos bene svarbiausios liet uviui, g yvenanciam placiajame pasauly je, akt ualios problemos: as ir kitas, sava ir svetima priespriesa, svajoni salies, vedyb su kitatauciu, palikt Liet uvoje vaik temos. Bgimas nuo postovietins tikrovs V. Papievio ir I. Pukelyts roman personazus ,,kalina" savos-svetimos erdvs labirint uose. A. Imbrasas ir D. Staponkut ilgesn laik gyvendami svetur realijos iesko istorini savo tautos, gimins sakn, akt ualizuoja gimtosios kalbos svarb. Per pastaruosius penkerius met us itin populiars tapo dienorascio, pazintins kelioni literatros zanrai. Dal tokio pobdzio tekst yra paras svet ur g yvenant ys ar g yven liet uvi zurnalistai, rasytojai (B. Jonuskait, A. Uzkalnis, Z. Cepait) juose salia prakt inio pazint inio aspekto svarbus tampa g yvenimo svet ur patirci apibendrinimas. Paskutiniojo desimtmecio svet ur rasyta jauniausij debiut uojanci liet uvi proza griauna iki siol dominavus liet uviskos

53

tapat ybs model. J kryboje yra vaizduojama ne pati patrauk liausia emig rac ijos pus. Jau nj autor i personazai daznai klajoja po pasaul, iesko savo krybini, zmogiskj ambicij savirealizacijos. Jie smoningai atsiriboja nuo gimtins nostalgijos, j atmeta, ig nuoruoja, ,,mat uojasi" pasaulio piliecio, kosmopolito tapat yb (A. Anros, G. Grusaits, A. Fominos romanai).

,

,

( . « »)

, () , - ( ) , . ( ) , «» , . () , , «» , , -

54

, , , «» , . , , , . « », - , . ( ) - . « » , - , « » . , . I , . , , « » , ( ), -

55

, , , , , . . ,,Miega nci dr ugeli t v irtov" (Ivanauskait, 2005) - (« »). . - , , . , ( - ), . . « ». , . . ( ), , , , «», , « » . « », , - ( ) . ,

56

, . . ( ): 1) - Tu t St umbr davei? stumteljau savo smalsum kaip uzsispyrus mul is gardo. (128) - «- ? »; ( .) 2) - Kokios globos? maniezan paleidau naivaus nustebimo pon. (128) - «- ? »; . 3) - Liet uvaici?! aren isginiau apst ulbimo kumel. (129) «- ? »; ? ( .) 4) - Svilino karstais lygint uvais? paskui apst ulbim isrisnojo pasibaisjimo zirgas. (130) «- ? « »; ( .) 5) - Kur grzt? Kodl? Ko? it zonglierius svaidziau klausim kamuoliukus. (130); «- ? ? ? ». ( )

1. J. Ivanauskait. Mieganci drugeli t v ir tov. Vilnius, "Ty to a lba", 20 05. 2. Kundrotas G. A.Br u zas. : (. « », . «») // Meninis tekstas: Suvok imas. Ana liz. Interpretacija. Vilnius: VPU leidyk la, 20 08. Nr..6 (2), p. 193-204. ISSN 1648-1089. 3. . . . o - . 20 0 0. 4. S.Valiulis. C . Kaunas, ,,Sviesa" , 2004, - 255 psl.

57

.. ,

1647 .:
1647 - . , , , . , , . , , , , . , 1647 . 1647 , . . . . , . Lk2:2 Tas parasas pirmas buvo nuog storastos Syrios Cyrino. . Ten popis pier wszy stal si od starost y Syr yjskiego Cyr y na. - 16 47 , , , , ,

58

. smertis, mir tis «». Ioan 8:52 smer ties ant am zi Ioan 6:4 ...a buvo ar ti veliku diena sventa zidu A byla blizko Pascha, dzie wit y ydowski. , , , , . , . , . , . Velykos, -velyk- . , , , . Matth 13:31 visu sekl semenu. semenu. , nasienia, , . , , skla , . , «semenu». , , , . Matth20:1 priliginta yra karaliste dungaus zmogui gaspodariui seiminos viespati / . podobne jest krСlest wo niebieskie czlowiekowi gospodarzowi. «czlowiekowi gospodarzowi»,

59

«zmogui», , «viespati». zmogus «», , «seiminos» , , , , . , . , - 1647 , dusa vecer ia, suditi, , -gotov-. - sva r - - - -, : M at h h 8 : 2 k lon io s i a m bi lod a m a s e ig u nor i g a l i m a n i apcistit. Nor iu bus cistas/ pok lonil si mu, mСwic: Panie! jeli chcesz, moesz mi oczyci. «» zy vatas. . . « » - klonioti, . M at h h 8 : 2 k lon io s i a m bi lod a m a s e ig u nor i g a l i m a n i apcistit. Nor iu bus cistas/ pok lonil si mu, mСwic: Panie! jeli chcesz, moesz mi oczyci. - 1647 , : ,

60

, . , , , , , , , , , . , , , , . , .

1. [Milda Lucinsk ien Jono Ja k nav iciaus 1647 met Ewangelie polsk ie y litewsk ie, Lietuv i ka lbos institutas, 20 06 m., Vilnius.]

Vytauto Didziojo universitetas Kaunas, Lietuva

Aurelija Mykolaityt

ISTORIN ATMINTIS SIUOLAIKINJE LIETUVI DRAMATURGIJOJE
Nuo pat pirmj lietuvi dramaturgijos tekst istorin tematika buvo labai svarbi. XIX a. dramaturgas Aleksandras Fromas-Guzutis pirmasis pradjo rinktis istorinius siuzet us, ilgam tvirtino

61

garbingos senovs mit. Istorini konflikt analizs XX amziuje msi Vydnas, Vincas Krv, Vincas Mykolaitis-Putinas. Nuo dramat urgo Balio Sruogos istorin tematika reflekt uojama kiek kitaip: ne garbinga praeitis, o skaudzi pralaimjim patirt ys, zlug imo tema. Si li n k m soviet meciu prats Juozas Gr usas, ypac atkreipdamas dmes sukilim laikus. Egzodo dramaturgai istorinius siuzet us pasitelk siekdami perteikti tai, ko cenzros varzomi bt visiskai negalj pasakyti pasilikusieji Lietuvoje: tai rezistencinis judjimas, kurio patirt ys ryskja Antano Skmos ir Algirdo Landsbergio dramat urgijoje. Siuola i k i n l iet uv i d ra ma i stor i nei temat i ka i t a ip pat nra abe ji nga. Ku r ia m i tek st a i, k u r ie sk i r t i apmst y t i Liet uvos i s tor ij. Da z n iausia i at sig rzia ma t rau muoja nc i sov iet mec io pat i r t bene t a ig iausia i si s la i ka s at sk lei st a s Sig ito Pa r u l sk io pjesje ,,P.S. Byla O.K.", kur i buvo rezisuota Oskaro Kursu novo. Sov iet met is apmstomas i r Herkaus Ku nc iaus pjesje ,,Mat as", Vytauto V. La ndsberg io pjesje ,,Bu n keris". Gi ntaras Grajauskas daug dme sio sk i r ia i stor i n ia m s -k u lt r i n ia m s l z ia m s, ap msto t a r pu ka r io -sov iet mec io -siuola i k i n io pasau l io sa n k i r t as i r zmog la i k per va r tos e, sva rsto, k rem ia si siuola i k i n io zmogaus vert ybs. vair s Liet uvos praeit ies k lodai apmstomi i r Ma r iau s Iva skev ic iau s p j e s s e ,,Ma l s", ,,Madaga sk a ra s", ,,M ist ras". Isskirtinis istorijos apmst ymu yra kompozitoriaus Vidmanto Bart ulio draminis krinys ,,Pamokslas zuvims", vaizduojant is kursi genties isnykim. Skirtingai nei Gruso dramoje ,,Herkus Mantas", kur reflekt uojama prs genties ztis, siame tekste nra jokio nuoseklaus siuzeto, aiskaus konflikto, interes susikirtimo: dramat urgas siekia perteikti vidin monolog , kuris nuolat trkinja, neturi rislumo, nuoseklumo. S monolog pertraukia tokie pat nerisls mirusios kursi kalbos zodziai kaip kazkada buvusio pasaulio zen k lai. Dra mat urg ui pav yksta taig iai, pasitel k ia nt

62

savo paties muzik , perteikti erozin bt, trkinjancius rysius, bet kart u ir kurti atmint, parodyti kazkada skambjusios balt kalbos groz. Taigi siuolaikin lietuvi dramaturgija siekia atrasti santyk su artima ir tolima praeitimi, reflekt uoja tautos g yvenimo vyksm. Isskirt i na yra tai, kad ms dien autoriai dazn iausiai siekia atskleisti traumin atmint: istorins patirt ys yra zeidziancios, veikiancios tiek atskir individ , tiek paci kult r. Kad bt isvengta ankst yvosioms istorinms dramoms bdingo patoso, pasitelkiama ironija, sarkazmas, siekiama nutrinti ribas tarp aukstojo ir zemojo stiliaus, ankstesni istorini laikotarpi kalbjimo manieros parodijuojamos.

,

XIX . , , , . , , , , , . .

63

.. .. 1850 -1860. . . (1832-1865), . «Aust rr ums», 1885 . . . . .. , .. , . , .. , .. , .. , .. , .. -, .. , .. , .. ., . , , «» .. , « » .. , . , , «-» .. « » .. . . . . . , . -. : 1. ; 2. , ; 3. .

64

. -. .. «». .. «», . .. «» . « ». . 1890 . - . , . . . XX . . .. , .. , .. . , . , . ., . , .

65

Vytauto Didziojo universitetas Kaunas, Lietuva

Justina Petrulionyt

LIETUVI MIGRANT PROZA: LIETUVISKO TAPATUMO ZENKLAI K. BARNO DVIDESIMT VIENA VERONIKA IR A. FOMINOS MES VAKAR BUVOM SALOJE
Dviej Anglijoje gyvenusi lietuvi autori roman palyginimas iseivijos rasytojo Kazimiero Barno Dvidesimt viena Veronika (1971) ir siuolaikins rasytojos Aleksandros Fominos Mes vakar buvom saloje (2011) susitelkiant juose reprezentuot erdv bei taikant postkolonijin pozir tekst leidzia nusviesti juose pasikartojancius motyvus kaip galimus Lietuvos kultros, lietuvio migranto tapat umo zenklus. Abiejuose romanuose pasikartoja simbolinis (apgriuvusios) trobos vaizdinys. Sis erdvinis segmentas kriniuose apibdinamas kaip nestabilus, paprastas, skurdus, mazas. Taip troba tampa maziau ,,sukultrintos", gamtins, agrarins Lietuvos kultros zenklais, pacios Lietuvos metonimija. Minti epitetai isryskina kultrinio Lietuvos identiteto nestabilum (Barno romane vaizduojamas pokaris, Fominos postsovietinis Lietuvos laikotarpis). Protagonists Lietuvai prast trob priesina Anglijos Vindsoro piliai, bokstui Barbikanui, standartizuotiems plytiniams namams. Taip konstruojama opozicija tarp agrarins Liet uvos (gimtosios vietos) ir urbanistins Anglijos (emigracins erdvs). Kitas paralelus tapat umo vaizdinys isryskja per karalysts zenklus, kurie oponuoja apgriuvusios trobos vaizdiniams ir simbolizuoja gali. Postkolonijinis subjektas (o postsovietin subjekt , siuo at veju, taip pat galime trakt uoti kaip postkolonijin) anot teoretik, yra links save issaukstinti, iskelti. Abi veikjos yra is salies, kuri yra (Barno romane) arba buvo (Fominos romane)

66

okupuota soviet; ten zmog varz sovietins ideologijos normos. Galbt tokia patirtis lm tai, kad abi protagonists savo smonje persikl panasi , karali g yvent erdv pil ir bokst. Postkolonijiniuose naratyvuose bdingas toks valdanciojo ir pavaldziojo pozicij apvertimas. Svarbus ir skirtumas, kieno si aptariama pilis ir bokstas. Fominos romane karalius liet uvis, bokstas yra Liet uvoje ir pati la dar g yvena Liet uvoje. Tad sis vaizdinys zenklina postsoviet inio subjekto strategij imit uot i soviet gali taip jis savo liet uviskum ,,isaukstina", ,,iskelia" pries sovietiskum. Sis isklimas ironiskas, nes pastatas, kur la vadina ,,karaliaus bokst u" sovietinis. O Barno romane pilis susieta su Anglijos teritorija, istorija ir tiesiogiai zenklina jos gali. Apsig yvendama pily je emigrant Veronika si gali suteikia sau. Dar vien paralel vaizdi n zymi Barno vaizduojama DP stovykla ir Fominos aprasomi skvotai laikinos, ankstos erdvs. Ten apsistoja ,,isvietinti" zmons be savo vietos, be nam. Romanuose pasikartoja ir kiti tarpin, pereinam protagonisci (e) migranci bv zymintys vaizdziai: autobusai, traukiniai, stotys, kelias, takas. Taip pat rib tarp dviej erdvi nam vidaus ir isors ir perjim is vienos erdvs kit zymint ys objektai: slenkstis, langas, tvoros. Be to, abiejuose romanuose ryskiai reflekt uojama dirbancio zmogaus patirtis. Darbas kaip veikla kriniuose tampa emigracij apibdinancia ypat ybe. Fominos romane darbas atspindi ir sovietin sistem , kuri akt yviai deklaravo darbo svarb ir darbinink valdzi. Abiejuose kriniuose parodomas zmogaus, (e)migranto vienumas ir jo jauciamas bendruomens trkumas. Tiek Veronika, tiek la yra uzsidariusios asmenybs, daug laiko praleidzia vienos, paskendusios savo mint yse, prisiminimuose, apmst ymuose. Sis vienumo mot yvas, rysio su bendruomene nebuvimas romanuose prasmintas skirtingais bdais, formomis, j nulemia skirtingos

67

aplinkybs. Taciau siuo atveju daug svarbiau, kad skirtingos rasytoj strategijos isryskina t pat vienumo motyv , atveria tam tikr dsningum (e)migracij vaizduojancioje liet uvi literatroje.

Mykolo Romerio Universiteto Humanitarini moksl institutas Vilnius, Lietuva

Sigita Rackevicien, Liudmila Pogozilskaja

CERTAIN ASPECTS OF FORMATION OF CONSTITUTIONAL ONE-WORD TERMS IN LITHUANIAN AND ENGLISH
The present study analyses the method patterns of word-formation of single-word legal terms or constituent parts of multi-word legal terms on the basis of the terminology of constitutional law in Lithuanian and English. The aim of the study is to reveal the differences between the methods of word-formation in the two languages in general and the term-formation in the sphere of the constitutional law in particular. The main methods of the research used are contrastive analysis of methods of word-formation in the analysed languages and the statistical analysis of the collected data. For the purpose of the word-formation analysis words can be classified into simple (i.e. consisting of one free morpheme), and complex (i.e. derivatives consisting of free and bound morphemes) and compounds (i.e. consisting of more than one free morpheme). Simple words can not be analysed into smaller meaningf ul units and are not motivated in the sense of word-building. On the contrary, complex and compound words can be analysed into smaller meaningful units (free and bound morphemes) and are motivated. The analysis seeks to reveal what formal types of terms (simple, complex or compound) dominate in the investigated Lithuanian,

68

and English material. The second aim of the research is to analyse the terms with complex struct ure (derivatives) to determine the basis of their derivation (word classes they are made of) and means used for their formation (prefixation, suffixation, inflexion, conversion or mixed t ype of word-formation (e.g. the use of prefixation and suffixation). The third aim is to analyse the formal patterns of the compounds and to determine which of them dominate in the Lithuanian and English material. The empirical part of the study focuses on the differences of the discussed methods of word-formation in Lithuanian and English as applied to a set of legal terms in the sphere of constit utional law. The data was collected by means of lexical analysis software to generate word lists in both alphabetical and frequency order. The contrastive and statistical analysis of the obtained data reveals that there are important differences in the word-formation of legal terms in Lithuanian and English, e.g.: The Lithuanian language, alongside the main word-formation methods of derivation and composition, makes use of other derivational means and formants, such as inflection, which in Lithuanian can be used as a means of derivation, e.g. kaltas kalt, and as an additional means of word-formation used together with prefixation (antrankiai) and composition (savivaldyb); meanwhile in English inflection is never used as a means of word formation as the only function of it is to produce grammatical forms of the word. The English language extensively uses conversion as a method of word-formation (e.g to judge a judge), whereas this method is not characterist ic of Lit hua n ia n, alt hough t here are several instances of conversion used, e.g. kaltinamasis, sulaikytasis. The final results of the research will be discussed during the report and presented in a scientific article.

69

Svetlana Polkovikova

Daugavpils Universitte Daugavpils, Latvija

GRAMMATICALIZATION AND LEXICALIZATION IN SPEECH ACTS NOMINATION:
THE CONTRASTIVE ASPECT In the last decade the processes of grammaticalization and lexicalization have also come into the focus of Latvian linguistics; furthermore, the research results demonstrate that, in this respect, similar reg ularities across the same word classes can be found in different languages. W h i le exa m i n i ng va r ious ca s es of g ra m mat ica l i zat ion i n Latvian and contrasting them with the respective recurrent developmental reg ularities I have tried to provide a theoretical and practical account of the semantic and formal mechanisms that determine both the development of lexical items into grammatical ones and grammatical elements into lexemes. Although both the grammaticalization and lexicalization involve semantic bleaching and erosion, a t ypical result of the lexicalization is individual, while t he result of grammat icalizat ion in relat ion to different semantic classes of lexical units is largely reg ular. T he researc h results i ndicate t hat certai n lexical items are subjected to grammaticalization particularly frequently, thus supporting the approach which requires the examination of different semantic classes separately. Combinations of a noun with a verb constit ute examples of grammaticalization and lexicalization in Latvian and Russian. Here, the verb has partially or completely lost its lexical meaning and become a functional word. As to its semantic struct ure, such verbal components are mostly polysemous words. This is expected

70

given that the polysemy of a word can f urther the distribution of analytic combinations. Intense development of comparative st udies is a characteristic feature of contemporary linguistics; it is determined by both practical and theoretical factors. Comparative ling uistics that investigates the semantic level of language appears as one of the brightest and efficient forms of interaction among fundamental and applied research perspectives. The diversit y and many-sidedness of this research make it possible to analyze the factological material and critically evaluate the conception of its reflection in research literat ure, lexicographic sources, ling uo-didactical means, etc. The results of comparative analysis reveal the qualitative, quantitative, and national particularit y of compared systems that is a usef ul material for scholars working in diverse disciplinary fields. Lexico-semantic groups of two lang uages are usually compared by analyzing the material of explanatory and translating dictionaries, thus comparing traditional interlingual equivalents. The preparatory stage of the present research was related to a similar approach, yet a detailed a nd caref ul a nalysis led to a conclusion that this kind of st udy of Russian and Latvian verbs of speech does not provide a comprehensive material for interpretation, thus we decided to extend the comparative analysis to include the functional aspect as well regarding the use of verbs of speech in the original text and its translation. The fact ual material of the present research work has been excerpted from A. Chek hov's short stories and their translations into Latvian that are gathered in one volume published in 1985. The comparative analysis of an original text and its translation makes it possible to conclude that in most of the cases it is possible to adequately render the Russian analytical combinations in Latvian, which act ualize the importance of speaking; in the same way as it is with words having corresponding one-word

71

equivalents. The present invest igat ion shows t hat, on t he one hand, in comparison with Russian, Latvian is more analytic in nomination of particular speech acts; but on the other hand, the semantic capacit y of words of the Russian lang uage is greater.

Lietuvos Edukologijos Universitetas Vilnius, Lietuva

Vilija Salien

LIETUVI KALBOS MOKYMO ISTAKOS
Nuo pirmosios mokyklos (1397m.) steigimo buvo gyva didaktin mintis Liet uvoje. Pirmasis, prabils apie gimtosios kalbos mokymo svarb , buvo Mart ynas Mazvydas. Vis pirma jis teig, kad tikjimo mokyti galima tik gimtja kalba. M. Mazvydas pabrz tokias gimtosios kalbos mokymo idjas: mokymas t uri bti vaikui pagal jgas, nuolat reikia lavinti gdzius, mokyme t uri vyrauti prat ybos. 1570 steigus Vilniaus kolegij ir 1579 metais Vilniaus universitet , didaktini klausim svarb lm jzuit ordino instrukcijos. Randasi humanizmo pedagogini idj, kurios buvo labai svarbios gimtosios kalbos ugdymo pltotei. XVII amziuje daug dmesio huma n ist i nms idjoms skyr Zygimantas Liauksminas. Z. Liauksminas aptar ne tik iskalbos mokym , bet ir bendruosius mokymo principus ir metodus, isskyr smoningumo, vaizdumo ir aiskumo principus. Jzuit pedagogikoje, kuri iki 18 a. buvo giliai sisak nijusi Liet uvoje, mokymo metodika buvo paremta verbaliniu mokymu, moky mo t uri nys pateik iamas log iskai ir sistemi ngai. Dirba nt verbaliniu metodu buvo zadinamas mokinio akt yvumas. Siuo laikotarpiu mokyklose buvo mokoma lot yn kalba.

72

XVIII a. Liet uvoje moky mo t ur i n , metodus i r dida kt i nes nuostatas slygojo svieciamojo amziaus idjos. Ignotas Masalskis akcent uoja stebjimo ir indukcin analitin mokymo metod , mokymo svarb gimtja krasto kalba. K. Narbutas, didelis sc hola st i kos pr iesi n i n k a s, a kcent uoja mok y mo nuos ek lu mo, aiskumo ir prieinamumo principus. XVIII a. antroje pusje Lietuvoje vyravo mokymas lenk kalba, todl kalbti apie gimtosios kalbos ugdym keblu. Po 1831m. sukilimo rasomi elementoriai, vadovliai, plinta liet uviska mokslin, grozin literatra. Simono Daukanto darbas ,,Abcl lietuvi, kalnn ir zemaici kalbos" (1842) svarbu t uo, kad jame jau pridti trumpi nurodymai, kaip mokyti(s) skait yti, pirm kart garsinis skait ymas susiejamas su rasymu. Kajetono Aleknaviciaus darbuose nemaza verting didaktini minci, galime zvelgti pirmuosius apibrztus mokymo principus (sisteming um , prieinamum , individualum). Nemaz indl didaktins minties raid nes Motiejus Valancius. Nors jis ir nekr atskiros didaktins teorijos, is jo krini aiskja didaktini teorij visuma. Aiskiausias M.Valanciaus siekiamas didaktinis tikslas mokyti vaikus liet uvi kalba. Nauja i d ida kt i n e s pr oble m a s Lie t uvo j e pa z velg Jon a s S l i p a s , s k a t i n s m o k y t i t d a l y k , k u r i e s v a r b s g y v e n i mu i, sk at i n a mok i n i i nter e s u s, ugdo m st y m. Remda ma si s f i lo s of ija, psic holog ija, p edagog i k a, sk at i no pa zi nt i mok i n i r mok a nt eit i nuo kon k r e t au s pr ie abst ra kt au s, nuo papra sto pr ie s udt i ngo. X X a. prad zioje pa si keit u s Liet uvo s k u lt r i nei sit uac ija i, leidziami pedagogikos zurnalai. Be zymiausi to meto pedagog Jono Vabalo Gudaicio, Stasio Salkauskio, Antano Maceinos vairiais mokymo klausimais daug ras Jonas Jablonskis, Gabriel Petkevicait Bit, M. Peckauskait, Vydnas.

73

19191920 metais, stabilizavusis politinei ir ekonominei Lietuvos padciai, imtasi praktiskai gyvendinti lietuviskos mokyklos idj , kurioje pagrindinis vaidmuo tenka gimtajai kalbai ir literatrai. 1936 met svietimo reforma akcentavo bendrojo lavinimo mokyklos tautiskum , tai lm lietuvi kalbos didaktikos raidos kit etap: siekiama mokini estetinio lavinimo per liet uvi kalbos ir literatros pamokas. Nuosekliau liet uvi kalbos mokymo nuostatas savo darbuose apibrzia M. Vasiliauskas, J. Murka, J. Norkus. Siuo laikotarpiu mokymo tikslai buvo formuojami atsizvelgiant ir vaiko kalbos vartosenos porei k ius. Todl v iena svarbiausi nuostat buvo ugdyti snekamj ir rasomj kalb. Vienas ryskesni to meto didakt buvo Andrius Asmontas (1906 1941). Jo liet uvi kalbos dst ymo metodikos paskaitos is rankrasci buvo paskelbtos tik 2005 metais.

Daugavpils Universitte Daugavpils, Latvija

Irita Saukne

DAZAS OKAZIONLISMU IEZMES LATVIJAS PRESES TEKSTOS
Okazionlismus runas lmea fakt us var biezi konstatt da zdos Lat v ijas preses i zdev u mos. Oka zionl ism i piesa ista mrauditorijas uzmanbu, atdzvina tekstu, apliecina zurnlistu radosumu un prasmi izvlties tdus izteiksmes ldzekus, kas noteikt sit ucij ir visietekmgkie, komunikatvajam nolkam visatbilstoskie. Okazionlismi ir vkti lielkajos Latvijas laikrakstos (,,Diena", ,,Neatkarg Rta Avze"), fragmentri tie piefiksti ar citos preses

74

izdevumos. Zurnlist u darintie vrdi ir sastopami rakstos par daudzm tmm: par kultru, atpt u, sport u, rakstos par dzvniekiem, dazdiem vaaspriekiem, ar intervijs. Okazionlismus iespjams grupt pc dazdm pazmm. Okazionlismus var iedalt vairks apjoma zi atsirgs semantisks grups, dominjos no tm ir personu nosaukumi. Personu nosaukumi ir t individulo darinjumu grupa, kas ir detalizti ptta ar krievu valodniecb, piem., A. Judina 20. gs. 80. gados ir atzinusi, ka t ,,ir viena no plaskajm okazionls leksikas grupm, un t nemitgi tiek papildinta" [, 1989]. Jnorda, ka padomju pres dominja ar profesiju vai specialitti saistti apzmjumi (to liel mr noteica preses izdevumu tematisk ievirze), savukrt 21. gs. skum iezmjas to okazionlismu prsvars, kas saistti ar cilvku brv laika pavadsanas iespjm. Ir ekscerpt i personu nosaukumi pc nodarbosans veida (plas izprat n) t var bt gan pastvga nodarbosans, gan ar tda, ko veic zinmu (su) laiku, ldz ar to iespjams nodalt vairkas apaksgrupas (mjdzvnieku vai mjput nu audztji, maksernieki, paskumu apmekltji, to atbalsttji vai noliedzji u.c., piem., strausisti (strausu audztji), nedirektori (cilvki, kas nav direktori), sklomnieki (maksernieki, kuri sacensbs izvelk sku lomu) u.c. Ar okazionlismi, ko var saukt par laika zmm preses tekstos, veido plasu grupu. Sdus darinjumus motiv sabiedrb zinmu cilvku (polit iu, zur nlist u, akt ier u u.c.) uzvrdi vai vrdi, polit isku part iju vai apvienbu, ar sabiedrisku orga n izciju nosaukumi. Piemri: strautmakrvicraidjums (televzijas raidjums pc t vadtju uzvrdiem), kalvsgeita (notikumi, kas saistti ar ministru prezidenta A. Kalvsa atkpsanos no amata), mrzemnieki (partijas biedru apzmjums pc ts nosaukuma). Pasi okazionlismi savdabg veid sniedz nordi uz so darinjumu rasans laiku, jo ir cies saistb ar valsts un sabiedrbas dzv

75

notiekoso. Jauniem notikumiem, nereti ar politiskiem skandliem ir nepieciesami nosaukumi. Lai saprast u, kpc ir dots tiesi tds apzmjums, lastjam (skattjam, klaustjam) ir jbt ar plasu redzesloku, jprzina laikmeta svargks norises. Citu grupu veido dzvnieku apzmjumi. Plasko apaksgrupu veido suu nosaukumi: preses izdevumos reg ulri tiek publicta informcija par dzv nieku pat versmju iemt niekiem, kuri gaida saimnieku. Lai prliecinosk, saistosk uzrunt u lastju, zurnlisti rada jaunus, neparast us vrdus, dazkrt ar noslieci uz humoru, piem., sudraiskulte, suvriesbtne u.c. Ne tik plasu grupu veido okazionlismi, kas nosauc procesu vai darbbas rezultt u, k krzsana (atrasans krz) u.c. Runjot par okazionlismu darinsanu, jnorda, ka ir izmantot i vairki pamieni, k morfoloiskais (it pasi sufikscija), sintaktiskais, sintaktiski morfoloiskais. Tpat izmantoti ar kombintie vrddarinsanas pamieni. Ar dazdiem pamieniem darintie okazionlismi iegst savas specifiskas pat nbas, kas tos atsir no zus ietilpstosajiem vrdiem. Piemram, darinot personu nosaukumus, par motivtjvrdiem ir izmantoti apstka vrdi un prievrdi. Sav ukrt salikteu darinsan izmanto internacionlus element us, arvien biezk ir konstatjami trs (un vairk) komponent u darinjumi. O. Buss norda uz ,,maksimli brvas saliktedarinsanas tendenci" un td zi ,,latviesu valoda arvien vairk t uvojas tdiem paraugiem k vcu valoda vai somu valoda" [Buss, 1998]. Var nordt dazdus okazionlismu radsanas iemeslus. T noteikti ir nepieciesamba rast vien vrd izteikt u piemrot u, preczu, ar aksioloiski mart u apzmjumu jauniem notikumiem, procesiem. Oka zionlie dar i njumi biezi ai zstj vrdu savienojumu vai plasku konstrukciju. Tpat skaidri iezmjas zurnlist u vlme skk diferenct esosos apzmjumus, uzsvrt kdu specifisku niansi.

76

Literatra
1. Bu s s O. Ok a zion l ie jau nv rd i m sd ienu publ ic i st i k a s tek stos f u n kc ion l skatjum // Ling uistica Lettica, 2. R ga, 1998. 38.42. lpp. 2. .. . . , 1989. 23 .

, ,

,

«» XIXXX
- . , , , . : auto ( ), bio s ( ), graphos ( , ).

77

«» «» . ( ), ( « » « » , - Sidonie Smith, Julia Watson), «» «» . . ( 19- 20 ) . : , , - ( ), ( ) ( «»). . «» ( , ). («Dievs, daba, darbs") . ("Mirdja") : 1. , (-),

78

; 2. , ( ) .

, ,

A . «JAUNO ZMOGAUS MEMUARAI»
. «Jaunojo zmogaus memua ra i» - . «» «» , , -. «» , , . , is anapus (` ', ` '). is anapus , , , c (bendrijoje). , (Gavelis 2007, .26, . 216). , ,

79

( , . 26). is anapus , , «»: "Sypteljai pats sau: tu stengsies, o jis kiekvien mirksn seks, kaip tau sekasi...Tad ko jis vis dlto nori?" (c.179) , : / ; / /; ( )/ . - , , , , . , , . , .. . "Gerai siminiau tavo mgstam posak: ,,Paaiskinkit man, kas yra teisyb... " (.12), - : "Garsiai vis vadindavai zmog siuksle ir kirminu... " (. 13) / "Isropodavau is savojo Vilijampols pusrsio tarsi koks kirminas... " (c. 27); , , , . , . , , , . «» «», «» , , .

80

1. .. « « ». ., 1941. 2. .. « » XVIII - X IX . M., 2010.

Daugavpils Universitte Daugavpils, Latvija

Inese Suhane

IDENTITTE PCATMODAS POSM: ALBERTS BELS UN SERGEJS PICUGINS
Devidesmitajos gados pasaules literatr notiek globalizcija. Patrintos tempos tiek iepazta Austrumeiropas un bijuss PSRS republiku literatra, arvien lielku ievrbu gst angliski topos literatra bijusajs kolonijs. Savukrt interneta attstba patrina un paplasina informcijas apriti, tdjdi sekmjot daudzveidgas un multikult urlas literatras attstbu. Devidesmito gadu skums latviesu literatr bija gan socilo, gan morlo, gan esttisko vrtbu prvrtsanas laiks. Literatrzint nieks Benedikts Kalnacs norda: Pirmajos desmit gados pc neatkarbas atjaunosanas strauji veidojs jauna realitte, kuras orientieri atsirb no ieprieksj perioda liel mr tika atvasinti no 20. gadsimta beigu Rietumu sabiedrbas nostdnm ekonomikas un kultras jom. (Kalnacs 2011: 180) Pcatmodas latviesu literatr dominjos tematisk lnija ir saistta ar vst urisk materila prvrtjumu jeb t saukto balto vstures plankumu izgaismosanu, it pasi 20. gadsimta otrs puses vsturi, kas saistta ar Latvijas iekausanu PSRS sastv, totalitrisma rezmu, valdoso ideoloiju un vstures mitoloizciju k vienu no ldzekiem, lai manipult u ar sabiedrbu. Otra tematisk lnija

81

ir saistta ar socilo un psiholoisko prvrtbu atspog uosanu sabiedrb pc neatkarbas at jaunosanas, kad politisko eiforiju 90. gadu skum nomaina vilsans izjtas un ca par eksistenci nezlgajos ekonomiskajos apstkos 90. gadu otraj pus. Latviesu rakst nieka A. Bela romnu ,,Latviesu labirints" var nosaukt par laikmeta griezu romnu. Tas tlo pcatmodas laiku, kad irst imenes, brni nespj un negrib saprast veckus, arvien ask atkljas egoisms un atsvesintba, nesaskaas sabiedrb, spilgtk saredzamas padomju varas sekas, k ar nesakrtot likumdosana Latvij pc neatkarbas atgsanas. Savukrt rakstnieka Sergeja Picugina garais ststs ,,Kuprtis" ir vstjums par aizmirstu un visu atsttu mzii, kas vientui spl klavieres savas nu jau kdam prdots mjas bnios. Vst uri veido konkrti, reli notikumi, par kuriem ir saglabjuss liecbas, ar kuru paldzbu var pierdt ststt patiesbu, citiem vrdiem, vst ure pta cilvku sabiedrbas attstbu kopum un prmaias cilvku dzv dazdos vst ures periodos un dazds viets. Abu autoru gan A.Bela, gan S. Picugina darbu centr ir pcatmodas Rga kur pc totalitrisma bra sabruksanas valda milzga atsvesintba cilvkam no pasaules, cilvkam no cilvka, cilvkam no cilvcisk. Ncijas un valsts vsture nav nosirama no nacionls identittes. Pats ncijas jdziens ietver kopgas (identas) vrtbas, kas sakojas kolektv apzi. Ncijas pamats ir kopga politisk un kultras pieredze, kas iegta pagt n un tiek nodota tlk. Vst ure ir ciesi saistta ar nacionlo identitti, jo vst ure k ncijas atmia ir nacionls identittes pamats, td likumsakargi, ka pcatmodas laik mazsvargs kst identittes et niskais aspekts, jo kuvis iespjams atklti pievrsties tiesi nacionls identittes aspektam un neliels valstisks pieredzes izvrtjumam.

82

Identittes veidosans ir ilgs process, kas atkargs no vst uriskiem apstkiem, un indivdam piemt vlme saglabt savu identitti, jo t ir socils orientcijas pamats. Tomr pcatmodas laik vairs nav svargi uzrunt et nisks identittes apziu un analizt nacionls identittes aspekt u, cik psiholoiski nepieciesams ir izrunt ne vien totalitr rezma radts pridarjuma spes, bet ar spes par pasaules vienaldzbu un neieinterestbu mazu nciju likteos.

Literatra
1. K a l nac s 2011 Bened i k t s K a l nac s. Ba lt ija s post kolon i l d r ma . R ga : LU Literatras, folk loras un m kslas institts.

Rzeknes Augstskola Rzekne, Latvija

Ilga Suplinska,

LATGALES LINGVOTERITORILS VRDNCAS LOMA LATGALISTIKAS PTJUMOS
Informcijas prpilnbas un globalizcijas gadsimt mazk lietots u n/vai re ionls valodas var neatg r iezen isk i pa zust savas zems konkurtspjas, utilitrs f unkcijas neesambas d, tacu ldz ar valodu zd ar pass domsanas veids un noteiktas kultras tradcijas, notiek neprog nozjamas izmaias zaudts valodas nesja mentalitt, tpc ir svargi gdt par valodas k pasvrtbas, un, ja iespjams, ar k praktiska komunikcijas rka nodrosinsanu un saglabsanu dazds lietojuma sfrs. Kaut ar terminu ,,latgalistika" jau labu laiku izmantoja, piemram, akadmiis Vladimirs Toporovs un dazi citi valodnieki,

83

t ikai 2007. gad veikt i nepieciesamie prieksdarbi (Sa n kt pterburgas Valsts universittes Baltistikas nodaas vadtjs Aleksejs Andronovs un LU Dialektoloijas un latgalistikas centra vadtja prof. Lidija Leikuma) latgalistikas ptjumu virziena iedibinsanai Latvij. 2008. gada 19.20. septembr notika pirm latgalistikas konference Sanktpterburg. Vietas izvle ir simbolisks atskaites punkts latgaliesu valodas, literatras, kultrvst ures izptei, jo 19. gs. beigs un 20. gs. skum tiesi Pterburg veidojs pirm latgaliesu intelience. Rzeknes Augstskol triju gadu garum (20092012) tika realizts ESF projekts ,,Teritorils identittes lingvokult uroloiskie un socilekonomiskie aspekti Latgales reiona attstb" (TILRA), kura v ien s no ga lvenajiem pt ju mu rezultt iem ir ,,Latga les lingvoteritoril vrdnca". Vrdncas pamatf unkcijas ir sdas: atklt Latgales latviesa (latgaliesa) savdabbu, viam rakst urgo kultras lauku; izcelt tos Latgales koncept us, kas ir aizmirst i vai mazk zinmi, bet svargi reiona valodas, kultras, katra indivda attstbai, savstarpjai komunikcijai un sadarbbai (inkult urcijas veicinsana); sekmt cittautiesu akult urcijas procesu Latgal. [Suplinska, 2012] Latgales lingvoteritoril vrdnca ir daudzvalodu (300 sirki ir doti 4 valods latgaliesu, latviesu, angu, krievu) vidja lieluma (katrs sjums ~56 autorloksnes) enciklopdiska rakstura vrdnca, kur pamat tiek izvrsts koncepta skaidrojums, tai pas laik, sniedzot ar filoloiska rakst ura informciju. Vrdnca ir veidota 2 sjumos: 1. sjums latviesu un krievu valod, 2. sjums latgaliesu un angu valod. Latviesu un latgaliesu valod sirklis ir dots piln apjom (~13 lpp.), savukrt krievu un angu valod ir pieejami sirku sintie varianti. To noteica vrdncas izstrdes resursi un laika ierobezojums.

84

Veidojot v rd n c u, bija j r i si n a v rd n c a s t ipa, v rd n c a s pa mat v ien bas, s irk u at lases problmas. Sobrd vrd n ca ir pilngkais enciklopdiska rakst ura izdevums latgalistik, kas starpnozaru ptjumu veid: paldz defint KAS un KDS ir latgaliskais latviskums, kds tas var veidoties nkot n, parda, ka gadsimt iem ilg dazdu kult r u saskare nav izncinjusi latgaliesiem rakst urgs vrtbas, iezm aprises Latgales latviesa (latgaliesa) kultras telpai. [Suplinska, 2012] Pc vrdncas iznksanas ir akt ualizta ts dat u bzes izmantosana vairks latgaliesu valodas f unkcionalitti pastiprinoss aktivitts: tika organizts 12 raidjumu cikls ,,Latgolys Radej" (2013) par 12 vrdncas konceptiem un to izpratni un izpausmm msdiens, tiek realizts jauns projekts ,,Virt ulais muzejs" (20122014) starprobezu programm LatvijaLiet uvaBaltkrievija, kur tiks publiskota vrdncas avot u dat u bze, tiek realizts st udiju kurss ,,Novadmcba: mcbu prieksmets, mcbu metodes un pamieni" mzizgltbas programm pedagog iem, i zma ntojot vrdnc u k vienu no iespjamajiem mcbu ldzekiem, mediju telp vrdnca tiek izmantota gan k inspirjoss avots jauniem rakstiem un intervijm, gan ar k tiess informcijas un fakt u avots.

85

,

« (GUDRBA) (MUBA)" ,
( ) , . , . - , . , , , , : , , runsana sudrabs, klussana zelts, Reden ist Silber, Schweigen ist Gold . , , , , - beigas labas, viss labs, Ende gut, alles gut (. : ); Dieva dzirnas ma lni, bet labi, Gottes MЭhlen mahlen langsam (. : , ); - - Lnk brauksi, tlk tiksi (. - Eile mit Weile) . , , - : pret mjas zagiem nav atslgu - Gegen heimische Diebe gibt es keine SchlЭssel; meliem ir sas kjas - LЭgen haben kurze Beine . «», «», «»,

86

«» ., , . , «» - «» , . , - , . , , : · " ": , ; gari mati, ss padoms; Lange Haare, kurzer Verstand (Weiber haben langes Haar und kurzen Sinn); · " ": ; kas nav galva, tas ir kjs (Mua galv kjm mieru nedod); Wer nicht Kopf hat, der hat FЭsse (Was man nicht im Kopfe hat, muъ man in den Beinen haben); · « »: , , ( , , ); muus nekas ne sj, ne ecj, bet pasi aug; Narren wachsen unbegossen; · ,, ": ; mui var pazt no smiekliem; An vielen Lachen erkennt man den Hachen (An vielen Lachen erkennt man den Narren) . . - , : · " - ": gudrba labka par zeltu; Weisheit ist besser als Gold und Silber; · " ": kas akls, tam brilles neder; Wer nicht sehen will, dem hilft weder Kerze, noch Brill'; · ,, () ": ; (. : );

87

" ": , ; neskati vru no cepures; · " »: simts gudru nevar vienam muim atbildt; kad muis run, tad gudrais lai ausis aizbz; muis iemet akmeni den, desmit gudru neizvilks . . , , - . ·

1. 2. 3. 4. . .- .: , 1999. Kokare E . Lat v iesu un vcu sa k mvrdu para lles.- R ga: Zintne, 1988. Lat v iesu sa k mvrdi un parunas. R ga, 1983. Redewendungen und sprichwЖrtliche Redensarten. WЖr te r buc h de r de ut s c hen Idiomati k. Dudenverlag. Mannheim Leipzig Wien.

Daugavpils University Daugavpils, Latvia

Inguna Teilne

SEMANTIC PECULIARITIES OF EMOTIVE WORDS IN "DICTIONARY OF KALUPE SUB-DIALECT"
The author of the "Dictionary of Kalupe Sub-Dialect " is Antoina Rena. The dictionary was prepared for publication by Doctor of Humanities Alberts Sarkanis; it was published in 1998. It is a relatively f ull-t ype dictionary of regional words. Lexis is one of t he mai n elements t hat render emot ive i nfor mat ion i n a la ng uage. Alongside neut ral words, wh ic h are

88

used i n a ny speec h sit uat ion, expressive lexis is used also i n sub-dialects. The content of emot ional expressive informat ion is act ualized by the con notational components of lexical meaning, which convey the speaker's subjective, evaluative attit ude towards the object, the addressee, or the setting of a speech event. Subjective evaluat ion may be posit ive expressi ng praise, appreciat ion, delight, sincerit y; and negative expressing reproach, condemnation, derision. In the present report words are considered taking into account the indicators of their emotionally expressive use: words with the shade of meaning of endearment, humour, disdain, irony, contempt, and vulgarit y. In the "Dictionary of Kalupe Sub-Dialect " the greatest group consists of words with pejorative and ironical expressivit y; they are followed by lexemes marked with disdainful, vulgar, endearment and humorous expressivit y. Considering the belonging of emotive words to word categories, their division is the following: verbs (538), nouns (151), 7 adjectives, one pronoun and one adverb. The author of the report has made an attempt to clarif y which concept ual content is subjected to emotionally expressive evaluation most of all. The analysis of the excerpted material testifies to the fact that the richest expressivit y is characteristic of: verbs iet, aiziet (go, leave), verbs with the meaning `come, arrive', `to use alcoholic beverages', `speak', `beat '; nouns denoting feat ures of a person's character (usually condemnable) or appearance. Expressive lexis does not only convey the speaker's subjective evaluat ion, but, probably, also influence t he listener's percept ion of t he sit uat ion in t he way intended by t he speaker, as well as make one's speech sound more individual. Supposedly, t he possibilit ies of expressivit y in Kalupe sub-dialect are much greater

89

t han reflected in t he dict ionar y since special indicat ions in dict ionaries are allocated only to words wit h object ively in herent expressivit y.

,

-

( ) XX . , , , . (. . , ) . , . . , ,

90

. , . . , , . - , , , , , . , , , . , , . , ( «Bieris» ( / ) «Dievisgs rotaas» (

91

)). , : 90- . I ., 1907 . ( , , ), . , . , : , , , , , . , . , , . , , , , , -

92

. , . , , , , . , , , , . , - . . . , : , , , . , (, , ), , .

93

Vytauto Didziojo universitetas, Kaunas, Lietuva

ristina Vaisvalavicien

TAUTINS TAPATYBS KONSTRAVIMAS LIETUVI IR LATVI VAIK ZURNALUOSE (19201944)
Rem ia nt i s siuola i k i ns s o c iolog ijo s te or ijom i s, t apat u mo konstravimui, arba tapat umo narat yvo idjos formavimui, didel tak daro populiarioji ir medij kultra. Pasitelkus literatros sociologijos teorines nuostatas, t yrime pristatomas lyginamasis poziris dviej liet uvi ir latvi zurnal vaikams ,,Ziburlio" (1920 1944) ir ,,Latvijas jaunat ne" (1924 1940) puslapiuose kon st r uoja m taut i ns tapat ybs model. Abu zur na lus leido giminiskos ,,Raudonojo kryziaus" organizacijos, tad si instit ucin priklausomyb leidzia zurnalus lyginti vienoje humanistini vert ybi plotmje, kart u isryskinant ne tik nacionalinius savit umus, bet ir vertinant tarpkultrins komunikacijos dmen. Remiantis siuolaikins postmoderniosios sociologijos teorijomis, tapat umo konstravimui, arba tapat umo narat yvo idjos formavimui, didel tak daro populiarioji ir medij kult ra. Vaik periodika kaip masins kultros reiskinys Liet uvoje ir Latvijoje sibgjo tik XX a. tarpukariu. Vieni svarbiausi to laikotarpio vaik periodini leidini tiksl pripratinti jaunj skaitytoj prie rasytinio zodzio gimtja kalba, uzauginti nauj , aktyvi , islavint visuomens kart , sismoninusi savo tautos vertybes ir tautiniu pagrindu grst bendruomeniskum. Siame t yrime pristatomas lyginamasis poziris dviej liet uvi ir latvi zurnal vaikams ,,Ziburlio" (1920 1944) ir ,,Latvijas jaunat ne" (1924 1940) puslapiuose konstruojam tautins tapat ybs model. Abu zurnalus ilg laik leido giminiskos, tarptautinio bendradarbiavimo patirt

94

t urincios, ,,Raudonojo kryziaus" organizacijos, tad si instit ucin priklausomyb t yrintojui leidzia zurnalus lyginti vienoje humanistini vert ybi plotmje, kart u isryskinant ne tik nacionalinius savit umus, bet ir vertinant tarpkultrins komunikacijos dmen nacionalins kultros sugebjim arba nesugebjim atsiverti kitai kultrai. Tyrimui pasitelktos literatros sociologijos teorins nuostatos, leidziancios viename t yrime apjungti literatrinius ir neliteratrinius tekst us, nusakyti adresanto ir adresato sant yk, vertinti galios ir ideologijos dmenis. XX a. ta r pu ka r is t iek Liet uvoje, t iek Lat v ijoje buvo nepr ik lausom va lst ybi kr i mo i r t v i r t i n i mo la i kota r pis, tac iau Liet uva, sk ir t i nga i nei Lat v ija, per s la i kota r p pat y r skausm i ng Len k ijos okupac i n ag resij per v is XX a. pir mojoje p u s j e t r u k u s L ie t uvo s ne pr i k l au s o my b s dv ide s i mt me t , Lie t uvo s s o st i n Vi l n iu s t i k apie t r i s me t u s (nuo 1918 1920 m. i r nuo 1939 1940 m.) egzi st avo ka ip rea l i sost i n. Ka lbos bei ku lt ros suva rzy ma i i k i va lst ybi ng u mo atgav i mo bei pakar tot i n is ba ndy mas uzg n iauzt i Liet uvos istor i n at m i nt jau ne pr i k l au s omo j e va l s t yb j e i spr ovok avo l ie t uv i s mon j e g y nybi n nac ionali zm , dl sios pr iezast ies nac ionali n is dmuo l iet uv iskaja me zur na le y ra daug ryskesn is ir dek la rat y vesn is, nei para lel i n ia me lat v i zur na le. Tuo tar pu lat v iska me zur na le labiau dom i nuoja Raudonojo k r yziaus skelbia mos globa l i ns hu ma n ist i ns kon sol idac ijos idjos. Nacionalins tapat ybs elementai aptariamuose zurnaluose dazniausiai konstruojami per semantin opozicij savas ir kitas, tuo tarpu opozicinis dmuo svetimas, t urintis ne tik kito reiksm, bet ir neigiam konotacij , dazniau yra taikomas nepageidaujamoms ydoms (tinginystei, nejautrumui, ziaurumui) isryskinti.

95

Vytauto Didziojo universitetas, Kaunas, Lietuva

Gintar Vaitonyt

KAUNAS HENRIO PARLANDO EILRASCIUOSE
Henry Parlandas (1908-1930) suomi sved rasytojas modernistas, paskutiniuosius savo gyvenimo metus praleids Lietuvoje. Viesdamas Kaune, pas savo dd Vosyli Sezeman , Parlandas siliejo lietuvi modernist rat. Lietuvoje jusiuose periodiniuose leidiniuose jis paras penkis uzsakomuosius straipsnius apie sved, suomi literatr , modernistin karo roman. Parlandas Lietuvoje kr eilrascius ir paras vienintel savo roman ,,Suduzo". Bdamas g yvas, Parlandas sulauk 1929 metais vieno savo eilrasci rinkinio paskelbimo ,,Ideal ispardavimas". Kiti kr ybos r i n k i n ia i, kur iuose skelbt i Pa rla ndo ei lrasc ia i, isleist i jau po rasytojo mirties: ,,tersken" (,,Atspindys"), 1932 metais, ,,Hamletsadedetvackrare"(,,Hamletas tai pasak graziau"), (red. OrcarParland,) 1964 metais. 2004 metais, Lietuvoje pasirod poeto Petro Palilionio sudaryta Parlando krybos rinktin ,,Pavasaris Kaune", kuriame isversti 66 Parlando eilrasciai. Viesdamas Kaune, rasytojas nenustojo krs. Jis paras eilrasci, kuriuose akt uali tampa kosmopolitinio mieto tematika. Svarbus tampa miestas, kaip talpi na nt is sav y je vairiakult r aplink. Taip pat Kaunas suvokiamas kaip konfrontacijos erdv, kurioje harmonij ir idil griauna miestietiskumo vizija. Parlando eilrasciuose Kauno erdv suvokiama pagal trejop individo suvokimo struktr: cia mat yti kultros pltojimo vaizdiniai, kurie sukuria vienybs spd, akcentuojamas patriotizmo jausmas, siknijs Kauno erdvje; prie Nezinomo kareivio kapo parodomas ,,kito" ir lyrinio subjekto bendradarbiavim , tarpusavio rysys, gebjimas paveikti, ,,as" susivokim , savo jausmus, o

96

kreipinys ,,tu" kit , spjant saugotis civilizacijos ir gamtos kovos pasekmi, atskleidzia lyrinio subjekto zvilgsn ,,kit" kaip t , kur reikia perspti, apglbti mokytojisku rpesciu. Kaunas suvokiamas kaip kitas kultras priimantis, leidziantis joms pasireiksti, miestas. Kaune susipina ir drauge gyvuoja vairi taut laisvs idjos, kurios suvienijamos mieste. Kaunas tai atviras skirtingoms tautoms, kultroms, idjoms, kovoms, materijoms miestas, gebantis savy je jungti visas sias skirt ybes ir jas suvienyti apie savo simbolius.

Vytauto Didziojo universitetas, Kaunas, Lietuva

Vijol Visomirskyt

MAIRONIO KAIP GENUS LOCI VAIZDINYS LIETUVI ESEIST KRYBOJE IR J. BRODSKIO LIETUVISKAME DIVERTISMENTE
Akstin kalbti apie Mairon kaip genius loci dav J. Brodskio ,,Liet uvisko divertismento" pirmoji strofa, kurioje minima poeto stat ula, netiesiogiai kalbant apie Mairon. Brodskio tekstas labai taikliai uzciuopia Mairon io kaip gen ius loci vaizdi n liet uvi vaizduosenoje. Maironio kaip genius loci vaizdinys liet uvi eseist ikoje yra susijs su t uo, kad pats Maironis savo eilrasciuose siek issaukti, sukurti, uzrasyti vietovs dvasi , savo kuriniais kr genius loci. Beveik visi Maironio pasirinkti aprasyti objektai yra materials ir nematerials gamtos, architektros, kultros paminklai (kai kurie j yra nykimo bsenoje). Maironis apostrofuodamas, juos sugyvina, pasikalbjs su paminklu, pats tampa paminklu (statula) ir tos vietovs dvasia (aura). Kit liet uvi poet rast uose tokio stipraus

97

pami n kl poet i n imo nerasime. Mairon is kaip a ngelas sargas (krikscioniski angelai sargai perm dal romnisk vietov sauganci dvasi savybi) apraso juos, o kit uose eilrasciuose ir pats kreipiasi savo angel sarg , pats jauciasi kaip vis apleista Trak pilis: ,,As toks silpnas ir vienas". Poetas, suburiantis, sukuriantis solidarum , bendruomeniskum , ,,harmonizavs lietuvi kultr is vidaus" labiausiai vienisas. S Maironio vienisum ir apleistum pabrzia beveik visi eseistai. Paradoksalu, taciau Maironis tampa genius loci dl to, kad remiasi vakaru, o ne lokalia poetins kalbos tradicija, dl to, kad iseina uz lietuvi kalbos, literatros, kultros rib, atsitraukia ir sugrzta. Tai, kad Maironio poetins saknys yra vakaruose pabrzia ne vienas eseistas. Be to, daugelis akcent uoja ir atsitraukim arba isstmim. Tekst uose ryskus noras priartti prie Maironio, ji priartinti, bet kart u reflekt uojamas ir jo neprieinamumas, o tai viena is auros islaikymo slyg. Skaitant siuos tekst us kart u isnyra stiprus Maironio, kaip liet uvi literatros ir kultros auros, vaizdinys ,,seslis, kurs bga greta".

Vytauto Didziojo universitetas, Kaunas, Lietuva

Indr Zakevicien

TAPATUMO PROBLEMA EKOKRITIKOS IR BIOREGIONALIZMO ASPEKTU
Sva rbiausias pra nesi mo t i k slas issia isk i nt i ,,bioreg iono" apibrztis ir aptarti ekokritikos ir bioregionalizmo at veriamas perspektyvas tapatumo problemai sprsti, pasitelkiant ekokritik isryskint erdvs ir vietos priespries , sudaranci prielaidas svarstymams apie galimyb perskaityti ir uzrasyti artimiausi ir placij apli n k. Pir miausia vertt aptart i kert i n ius bioreg ionalizmo

98

teiginius, nusakancius santykio su vieta svarb. Bioregiono svoka buvo minima jau 1973-aisiais, Jungtinse Amerikos Valstijose, o kaip konkretus terminas teisinta 1976-aisiais, Peterio Bergo ir Raymondo Dasmanno straipsnyje ,,Vl apgyvendinant Kalifornij". Sis terminas suprantamas kaip keliasluoksnis, ypac akcentuojami savose vietose gyvenanci zmoni jausmai, nusakantys santyk su namais placija prasme ir atveriantys galimybes tapatintis su atitinkamu regionu mginant j praturtinti savo buvimu. Vis dlto bioregionalizmo salininkai nuolat akcentuoja slygiskai vadinamj kultrin poli. Svarstant vietos ir bioregiono tapatumo galimyb, dsningai isryskja dar vienas domus klausimas ar vadinamasis bioregionas analogiskas vietai. ,,Gali bti sudtinga apibrzti individualiai suvokiam bioregion , nes jis nuolat kinta priklausomai nuo ms taikom atitinkam skirting kriterij skirtingiems tikslams pasiekti. Bioregion galima apibrzti zvelgiant is kultrinio ir dvasinio rezonanso perspektyvos, politins situacijos rakursu ar kaip kitaip. Priklausomai nuo skirting perspektyv ar pozicij, individualus bioregionas bus mazesnis arba didesnis"2. Iseit, jog mstant globaliai, bioregionu galima laikyti savo sal; mstant lokaliai savo sodyb ar kvartal; viskas priklausys nuo gebjimo tapatintis su aplinka, vadinasi, ir nuo tos aplinkos pazinimo lygio nepazins nesusitapatinsi. Kultrinis ir dvasinis rezonansas vis dlto turt bti esminis rodiklis, aiskinantis tapatumo vietai klausim, vadinasi, ir bioregiono sampratos validum. Atsizvelgus visus pamintus bioregionalizmo apibrzimus, galima daryti isvad, jog atitinkamas dvasinis rezonansas galt bti vietos, tapacios bioregionui, laidas. Telieka nustatyti, ar konkreciame (bio)regione gyvenantys zmons jaucia s rezonans ir geba skaityti savj viet, suvokdami esantys neatskiriama plataus menamo tinklo dalis.
2

Frank Traina, ,,What ir Bioregionalism?", in: Perspectives in Bioregional Education, prieiga internetu: http://www.earthandspiritcenter.org/Course%20pdfs/Class%204_ What%20is%20Bioregionalism_Frank%20Traina.pdf. (Zirta 2010 11 10).

99

: - : / Balt kalbos ir literatros istorijoje ir dabart y je : tar ptautin mokslin praktin konferencija : tezs / Balt u valodas un literatras pagt n un msdiens : star ptautiska zintniski praktiska konference : tzes / . . . . . , ; [ . . , . , . ; . . ). : , 2013 100 . ISBN 978-9955-20-890-7

Redagavo autoriai Maketavo Donaldas Petrauskas Virselio autor Dalia Raicevicit SL 605. 6,25 sp. l. Tir. 80 egz. Uzsak. Nr. 013-119 Isleido ir spausdino Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, T. Sevcenkos g. 31, LT-03111 Vilnius Tel. +370 5 233 3593, el. p. leidykla@leu.lt

100